Teisinė įvykių Klaipėdoje, 2010 02 16, pusė

Taigi, - galimai buvo pažeisti visa eilė įstatymų, o ypač Nacionalinio Saugumo pagrindų įstatymas. O jis – aukščiau kitų. – ir 2010 vasario 16 dalyvių teisinis vertinimas parodys – teisinė ar ne mūsų valstybė. Tinkama gyventi ar ne, reikia grįžti į ją ar išvažiuoti, veikia įstatymai ir teismai, ar neveikia. Veikia Konstitucija ar ji – tik dekoracija (rekvizitas)...

Jei Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymo nuostata buvo pažeista – buvo trukdoma piliečiams užtikrinti „tautinių vertybių saugojimą ir pasiryžimo ginti Lietuvos laisvę ugdymą“, tai turėtų būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė kaltiesiems, tame tarpe ir policininkui. Maža to, - įvykis išryškino ir kitą skaudulį – netinkamą Seimo darbą, netinkamą įstatymus ruošiančių kvalifikaciją. Ir nepakankamą policininkų išprusimą: įstatyme, draudžiančiame nacistinių (o ir sovietinių) simbolių naudojimą nėra nurodytas nei tų simbolių sąrašas, nei aprašas, nėra nei tų simbolių aprašymo – išvaizdos, dydžio, spalvos ir intensyvumo, proporcijų, dydžių santykio, pokrypių bei kt.. Todėl teisiškai toks įstatymas neturėtų būti pripažintas veikiančiu.

Bet ir be aprašymo pakanka vidurinio išsilavinimo, kad bent bendrais bruožais atskirti nacistines svastikas nuo kitų. – Galų gale, juk įstatymas kalba apie nacistinių simbolių, tame tarpe ir nacistinės svastikos – naudojimą. Ir ne piliečio problema, jog policininko darbui buvo priimtas žmogus, kurio išsilavinimas galimai neprilygsta nė 10 klasės žinioms. Ir čia negalima būtų teisintis, jog „buvo skambutis - skundas“, ar kad reikėjo „išsiaiškinti“...

Tam policininkui ir mokamas atlyginimas, jog atvykes į viešą vietą suimti nudisto, pamatęs vienintelį, bet pilnai apsirengusį žmogų, policininkas su juom tik pasisveikintu ar paklaustų, ar tas žmogus „kitų nematė“.

Nes pagal nacistines svastikas draudžiantį įstatymą sulaikyti svastikomis nešiną žmogų tolygu sulaikyti bet kurią moterį „už prostituciją“. – Kaip ir svastikų atveju, moters beveik visi atributai atitinka prostitutės atributus, - suėmimui pagrindas yra. – Juk tai įžeidžia tiek moteris, tiek tuos, kurie dabar tai skaito. Galima ir daugiau surasti analogijų, - gal net dar skaudesnių. Todėl tokia argumentacija nėra tinkama, - juk privalo policininkas turėti nors minimalias žinias, nebekalbant jau apie įstatymų bei su jais susijusių subjektų ir objektų žinojimą. Ar bent jau žinojimą įstatymo, pagal kurį vykdomas sulaikymas. – Juk negalima nei iš moralinės, nei teisinės, nei iš finansinių kaštų pusės sulaikyti bet ką dėl bet ko – „paskui išsiaiškinsime“... Jei yra pageidaujančių – mes galime atlikti eksperimentą ir paprašyti paskambinę į tą patį skyrių sulaikyti mokinį, nešiną geometrijos vadovėliu – irgi daug tiesių, kampų, laužtinių. – Pažiūrėsime, ar sulaikys.

Arba sulaikyti kad ir policijos komisaro žmoną už prostituciją... – be priežasties, kaip ir svastikų atveju – tik išsiaiškinimu. Manau, padorią moterį įžeistų net ir policijos pareiškimas ar patvirtinimas, jog ta moteris „prostitucija neužsiima“.

O pasiteisinimas sulaikius „išsiaiškinimui“, „pagal skambutį, skundą“ – mus grąžina į sovietinius teisinio nihilizmo laikus. Kad to neįvyktų, visi tame dalyvavę turėtų būti nubausti.

Pasiteisinimas dėl sulaikymo „išsiaiškinimui“ – tai tas pats. – Tai atlikti policininkas turėjo vietoje ir nedelsdamas. – Jei trūksta elementarių ar būtinų tinkamam įstatymo vykdymui žinių, policininkas neturėtų taip atvirai demonstruoti savo nemokšiškumo, ir galėjo bent dalyvių paklausti prieš sulaikydamas. Jei atvirai, - tai greičiausiai buvo ne nemokšiškumas, bet nusikalstamas įstatymų bei normų pažeidimas nuolaidžiaujant telefoninei teisei. Tai, savo ruožtu, turėtų būti kvalifikuojama kaip korupcijos rūšis. Maža to, - tai buvo dalyvavimas šmeižime.

Ir dar. – Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymas numato piliečiams pareigą visomis jėgomis ginti nacionalines vertybes, t.y., galimai atsiranda PAREIGA net ir muštis, naudojant pagalbines priemones, priešinantis neteisėtiems policininkų ar kitų asmenų reikalavimams. – Įdomu gauti žinančių žmonių argumentuotą komentarą dėl tokių veiksmų panaudojimo.

Dabar gi dėl šmeižimo, nekvalifikuotų policininko veiksmų ir to pasekoje pažeistų įstatymų, buvo pažeistos Konstitucinės sulaikytųjų teisės (lygybės, demonstracijos), sutrukdyta dalyvauti valstybiniame renginyje, padarytos moralinė, dvasinė ir psichinė traumos. – Juk vienas dalykas, kai puola pašlemėkai, ir visai kitas, kai policija pašlemėkų nepastebi, kai suima dėl patriotiškumo ir pilietiškumo parodymo... – Ir tai – valstybės GĖDA. – Ją padariusieji turi būti nubausti.

Bet tai dar ne viskas. – Teisme teisėja atrodė beveik beviltiškai, - tik neaišku, ar vėl suveikė telefoninė teisė, ar pritrūko kvalifikacijos, ar įvykio supratimo. – Buvo klausinėjama tokių dalykų – kas pagamino plakatus, kas organizatorius... – Toks įspūdis, jog mintinai cituojamas sovietinis 30 metų senumo filmas apie liaudies priešų demaskavimą.

Paprastai sakoma – „nenorėčiau mokyti“, arba „gal nederėtų mokyti“... Užteks kvailų reveransų ir vapėjimo, - mūsų teisinė sistema dažnai daro įspūdį, jog tiek teisingumas, tiek kvalifikacija ar teisinis išmanymas tik imituojami. Todėl reikia pasakyti tiesiai: teisėjai derėjo peržiūrėti pateiktas nuotraukas, ir sau tyliai atsakyti į klausimą – kas yra „NACISTINĖS“ svastikos. Ir tik nustačius, jog tai – neabejotinai nacistinės svastikos, - buvo galima pradėti tikslinti aplinkybes baudos dydžiui nustatyti, - kas organizavo, kas gamino, kiek žmonių dalyvavo, kas ką pažįsta ir pan.. Ir tai nėra tik teisėjos reikalas, - viskas, kas vyksta šioje valstybėje – MŪSŲ VISŲ reikalas.

Todėl, nepaisant ganėtinai geranoriško teisėjos požiūrio į bylą, toks bylos nagrinėjimas tapo panašus į farsą.

Juolab, kad buvo pateikti raštiški kultūros ministerijos patvirtinimai, jog nuotraukose, kuriuos nešė jaunuoliai, atvaizduoti muziejų eksponatai ir registruota skulptūra, kurie yra mūsų paveldo dalis, ir kurių paskirtis – plėsti viešąjį pažinimą. Ir nurodytos datos, kuriomis datuojami nuotraukose atvaizduoti daiktai – trys XIII amžiaus, ir skulptūra 1928-1932 gamybos. Nežinoti, jog tuo metu nacistinės Vokietijos nebuvo – nepateisinamas nemokšiškumas ir tamsumas. Nebekalbant apie versiją, jog teisėja pagalvojo, kad nurodymą XIII a. pagaminti žiedus su svastikomis davė Hitleris. Žinoma, galima naudoti ir versiją, jog teisėja buvo veikiama ir „telefoninės teisės“. – Kitaip paaiškinti tai, kad byla nebuvo nutraukta iškart, niekaip neįmanoma. Tuo labiau paaiškinti bylos nagrinėjimo atidėjimą dviems mėnesiams – iki gegužės. – Bet kuriuo atveju tokiai teisėjai, tikėtina, trūksta pilietiškumo. Ar gali toks žmogus užimti tas pareigas? Ar Prezidentei nebus įdomu sužinoti apie tai, - juk prezidentė atsakinga, berods, už šios teisėjos darbą? O ką pasakys kolegos teisėjai? – Ar klaniniai interesai aukščiau teisingumo net ir teisėjams? – Tokiu atveju kiek ilgai piliečiai toleruos tokius žmones ir „telefoninę teisę“?

Tik įdomu, - galimai skambinusieji teisėjai norėjo atitempti laiką dėl baimės kovo 11 sulaukti dar didesnio tautos paveldo demonstravimo, ar bandė atitempti laiką dėl to, jog mato, kokios problemos jiems ir jų klapčiukams iškilo? Bet:

Nebeužtvenksi upės bėgimo,

Norint sau eitų ji pamažu;

Nebsulaikysi naujo kilimo,

Nors jį pasveikint tau ir baisu.

Maironis, „Nebeužtvenksi upės“

Pabaigai dar norėtųsi atkreipti dėmesį į skundų nepagrįstumą - dėl nepaparastai didelio ir vis didėjančio pastaruoju metu teismų apkrovimo, dėl kurio šie nebespėja dirbti:

Teismai niekada ir nespės nuodugniai nagrinėti bylų, -

Kai teisėjas net vidurinės mokyklos kurso gerai nežino (nežino, kas yra nacistinės svastikos);

Kai teisėjas nesiruošia byloms (bent apie nacizmą ir nacistines svastikas bei kitą simboliką internete – pakankamai daug mežiagos);

Kai teisėjas nesilaiko įstatymų – priimti sprendimą per nustatytą terminą;

Kai teisėjas nepasitiki valdžios institucijomis ir nemoka naudotis jų pateiktomis pažymomis;

Jei teisėjas nepakankamai nusimano teisėje;

Jei teisėjas sprendimus priima, atsižvelgdamas į kieno nors nuomonę;

Jei teisėjas nėra principingas;

Jei teisėjas valdomas telefonine teise;

Jei teisėjas nesivadovauja įstatymais ir teise;

Ir jei prezidentas bei kiti atsakingi dalyviai neatlieka savo pareigos, pro pirštus žiūri į pažeidimus, klaninius ir asmeninius intresus kelia aukščiau pareigos (skiria teisėjus ir atlieka jų veiklos priežiūrą Prezidentas)...

Bet didžiausia bėda, - kad mūsų istorijos institutai ir istorikai, kuriems skiriamos pakankamai didelės lėšos, - kaip ir kultūros-švietimo įstaigos, - galimai neatlieka savo funkcijų pilnai. Ir jiems jų darbas – galimai tik pingų šaltinis. Ne pomėgis, ne aistra. – Nei mūsų valdininkai, nei – tuo labiau – paprasti žmonės nežino daugiau, nei mums leido sužinoti Komunistinė Sovietų sąjunga ir Merovingių melas, pagal kuriuos mes – NIEKAS.

P.S. – O Vilniuje kažkodėl tos pačios nuotraukos neužkliuvo. – Gal reikėtų peržiūrėti visų su tuo 2010 m. vasario 16-osios įvykiu susijusių Klaipėdos pareigūnų išsilavinimą, padėtį ir tinkamumą darbui

Tikrieji įvykiai 2010 02 16 Klaipėdoje

Apgaulės, savivalės ir kitaminčių naikinimo anatomija

ĮŽANGA

2010 m. gegužės 5 dieną, Klaipėdos teisme pakartotinai narinėjamos keturių jaunuolių, sulaikytų už neva „nacistinių simbolių propagavimą“, bylos. Ir susidomėjijmas tuom neslūgsta... Kodėl?

Vis daugiau problemų kelia jaunimo emigracija ir žmonių apolitiškumas. Todėl atsiranda tokie straipsniai, kaip „Vakarų Ekspreso“ 2010 02 15 straipsnis „Vystantys pilietiškumo daigai: nederlinga žemė ar prasti sėjėjai?“ (http://www.ve.lt/?data=2010-02-15&rub=1065924810&id=1266165849). Keli jaunuoliai, paveikti tokių straipsnių, bei kaip ir daugelis, tur būt, Lietuvoje, nepatenkinti padėtimi, nutarė imtis ką nors keisti. O keisti Lietuvoje tikrai yra ką, - pradedant nuo ekonomikos, verslo, įstatymų, ir baigiant mažėjančia religijos reikšme, silpnėjančia morale ir nykstančiomis perspektyvomis. Tačiau „Pradžioje buvo žodis“... Todėl labai svarbu ir istorija, - tikroji istorija: tai, kas mes iš tikro buvome, kas esame ir iš kur kilome. – Nes pastaraisiais metais mūsų istorijoje vis daugiau atrandama klastojimų – II-o pasaulinio karo, SSSR istorijos, Lietuvos praeities. Perskaitę savaitraščio „Karštas Komentaras“ 2010 Nr.Nr.1,2 (Sausio 08 – Vasario 05) straipsnį „Svastikos mūsų bus amžinai“ (http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1651 ir http://www.komentaras.lt/index.php?id=1613) ir Internete radę Lietuvos muziejuje esamų mūsų senovės gaminių nuotraukas, jaunuoliai nutarė prisidėti ne formaliu vėliavėlių mojavimu eisenoje, bet švietėjiška veikla: atsisiuntė nuotraukas, atsispausdino ir pritaisė prie plakatų.

PRADŽIA

Iš vakaro vaikinai kreipėsi į atitinkamą Klaipėdos miesto skyrių dėl leidimo eisenai. Formaliai tai pasirodė per vėlu... O gal patyręs biurokratas tiesiog nutarė, jog mažiau rūpesčių bus, jei jaunimui leidimo neišduos. Bet jis patarė kreiptis į organiztorius, jau turinčius leidimą ir organizuojančius eiseną. Vienas iš jaunuolių susikambino su vienu jų, bet išgirdo atsakymą: „Deja, ne. – Numatyta tik statutinių organizacijų eisena. Civiliai dalyvauti negalės.“ Žinoma, tai nustebino. – Negi Lietuvos priklausomybę palaiko tik kariuomenė ir kiti valdiškai pinigais išlaikomi žmonės? – O ką daryti vadinamiesiems „civiliams“?

Ir vėl atsakymas: Jie galės stovėti ant šaligatvio, ar juo eiti kartu su eisena. Į ką jaunuolis – Saulius Balčiūnas – atsakė griežtai ir vienareikšmiai: - Tai MANO ŠALIS, tai – MANO ŠVENTĖ, ir aš nestovėsiu šone ir jokiais šaligatviais neisiu. Organizatorius paprašė paskambinti po kelių minučių. Jis pasirodė šaunuolis – pasakė, jog suderino klausimą, ir jaunuoliai galės eiti statutinių organizacijų kolonos gale.

Jaunuolis buvo pakylėtas – jo patriotiškumas ir pilietiškumas buvo įvertintas, be to – tai buvo pirmoji jo gyvenime demonstracija, pirmoji jo pilietinė akcija. Ir vėl norėtųsi atkreipti dėmesį, jog didelė „kaltės“ dalis tenka „Vakarų Ekspreso“ minėtam aukščiau straipsniui. O „Vakarų Ekspresas“ priklauso „Respublikos“ leidinių grupei, kuri buvo tokia akyla, kad šį jaunuolį pastebėjo ir išskyrė iš kitų jau prieš kelis metus: „Respublikos“ organizuotame vaikų konkurse Saulius Balčiūnas 200x metais tapo „Misteriu“. – Taip taip – tai tas pats Saulius Balčiūnas.

Iš vakaro lapelis su informacija apie svastiką buvo nuneštas ir policijos Viešosios tvarkos skyriaus komisarui. Kadangi jo tuo metu nebuvo, tas lapas buvo perduotas to skyriaus darbuotojui. Jei tikėti Milvydu Juškausku, tai apie eiseną iš anksčiau buvo įspėti ir kiti pareigūnai bei instancijos, - Vilniuje Saugumo departamentas, Kultūros ministerija, Policijos komisariatas ir kt..

I-a DALIS

Kitą dieną ryte apie dalyvavimą eisenoje buvo įspėti ir jau ten pradėję budėti policininkai ir jų vyresnysis. Jie, matyt, iš organizatorių viską jau žinojo, ir jokių prieštaravimų iš jų pusės jaunuoliai su nuotraukomis nesulaukė. Kadangi ne mažiau dviejų su nuotraukomis atėjusių jaunuolių – tikintieji, tai buvo noras dalyvauti ir pamaldose, tačiau, nenorėdami į bažnyčią eiti su pilnomis rankomis, nutarė pamaldų galo ir eisenos pradžios laukti šventoriuje, prie išėjimo, šone, - kad nekliudytų išeinantiems. O mišias tikėjosi klausytis lauke.

Deja, - čia reikėtų atkreipti dėmesį į dvi iš trijų padarytų organizuojant renginį klaidų: Nebuvo nuvalytos prieigos prie bažnyčios ir mišių nesigirdėjo iš šventoriaus, - o tai būtų buvę gražu.

Beje, kadangi eitynių pradžia viešai buvo paskelbta nuo Bažnyčios, tai BET KAS turėjo teisę būti net ir prie pat bažnyčios. Dar vienas „beje“: Nebuvo paskelbta, jog ką nors privaloma ar draudžiama atsinešti į eiseną.

Taigi, eisena prasidėjo: Išžygiavo orkestras, po to viena, kita, trečia kareivių ir policininkų kolona. Po jos įsijungė jaunuoliai su nuotraukomis, ir eiseną turėjo užbaigti policijos mašina... Ir staiga – iš kur buvę-nebuvę – paskui koloną pasipylė kiti žmonės. – Konservatorių ir LSDP partijų nariai su vėliavomis.

Jie išskyrė jaunuolius, sutrukdė policijos automobiliui „uždaryti“ koloną, - maža to, - net aprėkė tos mašinos ekipažą.

Tokiu būdu, tikėtina, jog paskutiniai – partiniai – demonstrantai demonstracijoje dalyvavo neteisėtai, o jei ir galėjo eiti kartu, tai, ko gero, tik jaunuolių su nuotraukomis organizuotumo dėka. – Nenumatyti, jog „civiliai“ patenkinti ar brangina šalies nepriklausomybę ir norės dalyvauti eisenoje, kaip ir nesugebėjimas užtikrinti tvarką, kai nenumatyti dalyviai – net jei tai ir valdančiosios partijos - įsijungia ir sujaukia eiseną, - tai didelis organizacijų aplaidumas. Tiesa, jei laikyti, jog partijoms, esančioms valdžioje viskas galima, tai... – Ko gero, - akivaizdu, kad organizatoriiai dirbo už pinigus, o ne iš idėjos. Tokiems „organizatoriams“ reikėtų stipriai pasitempti.

Tuo tarpu iki šiol policija dirbo tvarkingai ir be priekaištų. – Bet gal, vis dėlto, turėjo ryžtingai sudrausminti nenumatytus dalyvius... Nuosaikesniu požiūriu, vis tik, mūsų policija mandagi, pakankamai paslaugi ir lanksti.
Dalis atskirtų jaunuolių su nuotraukomis daug neprieštaraudami, nužingsniavo paskutiniai.

II-a DALIS

Tačiau toliau prasidėjo neįtikėtini dalykai: - Pažeisdami net kelis įstatymus, minėtų partijų dalyviai – kaip minėta, greičiausiai neteisėti šios eisenos dalyviai – ėmėsi eisenos gretų „valymo“ veiklos. – Galimai nusprendė, jog gatvė, teisė į demonstraciją ir savivalę priklauso tik jiems...

Tada, kaip pavyko išsiaiškinti iš pasisakymų Internete, kažkuris iš dalyvių paskambino. Ir gali būti, jog iš partijos „vyresniųjų“, - ir policija suėmė... – ne pažeidėjus. – Suėmė nuotraukų nešėjus – nes jie – ne Konservatorių ir ne LSDP partijos?

Tiek partijų „veikėjai“, tiek ir policijos pareigūnai galimai neteisėtos savo veiklos metu buvo įspėti, jog pažeidinėja įstatymus. Ir tik, ko gero, vienas „aktyvistas-drausmintojas“ nusipelno pagarbos, - neperžengė ribų.

Vienas iš partijų vadovų net išdidžiai šaukė – „aš sutinku pažeisti įstatymą!“ ir siūlė patraukti jį atsakomybėn... – Komentarų, manytume, nereikia.

III-ia DALIS

Taigi, kas gi ir kodėl įvyko?

Jaunuoliai eitynėse nešė mūsų istorijos ir paveldo paminklų bei gaminių nuotraukas. Tie gaminiai papuošti svastikomis – šviesiausiu ir, ko gero, seniausiu mūsų tautos ir viso pasaulio ženklais. Trys iš jų priklauso XIII amžiui ir yra rasti Kernavėje, kuri saugoma organizacijos UNESCO kaip pasaulio kultūros paveldas. Kitas daiktas – paminklas Rokiškyje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui 1928 metais pažymėti. – Jis atlaikė fašistinį (taip sakoma) Smetonos režimą, atlaikė Nacistinę okupaciją... Net komunistų SSSR 50 metų atlaikė. Ir užkliuvo... - Nepriklausomos Lietuvos Patriotams, Partijoms, jų nariams ir vadams Klaipėdoje. Sakoma, - ir tikriesiems partizaninino karo prieš SSSR okupaciją veteranams, kuom, jei atvirai, - patikėti tiesiog neįmanoma.

Taigi, - ant mūsų paveldo gaminių puikavosi svastikos. – Žinoma, kai istorijos „specialistai“ ir institutai už mūsų pinigus tiria, matyt, ką tik nori, bet ne mūsų gilią senovę, daugelis žmonių praplautais sovietų smegenimis svastikas mato kaip nacistų ženklus. Todėl nekeista, kad buvo nustebusių. Tačiau stebino, kiek daug buvo pasipiktinusių, ir, baisiausia – visiškai nieko nė nenutuokiančių, puolančių svastikas ir nuotraukų laikytojus. Puolančių taip, lyg juos stebėtų griežta KGB ranka... Puolančių taip, lyg jiems grėstų pašalinimas iš Komunistų partijos ir visų privilegijų netekimas... – Nuostabus SSSR ideologų darbas. – Po tiekos metų žmonės dar nežino savo tikrosios istorijos ir keliaklupsčiauja prieš seniai išnykusios SSSR vadus. O gal tie vadai paliko vietininkus, ir tą vasario 16-ąją šie vaikščiojo kažkur šalia ir stebėjo?
Buvo gūdu nuo tokio netikėtai didelio nežinančių ir putojančių žmonių kiekio, nuo to begalinio tamsumo.

Trumpas istorijos ekskursas

Laikoma, jog svastikos ženklas galingas ir nešantis šviesą, griaunantis piktas užmačias. Tikintys ženklais gali galvoti, jog tai jis sugriovė nacistinę Vokietiją, neapdairiai pasirinkusią Saulės ženklą savo tikslams įgyvendinti. Tiesa, - pradžioje, kol darbai buvo pakankamai geri, Vokietijai sekėsi. – Nepaprasti pasiekimai moksle, socialinėje srityje, sporte ir ekonomikoje... Bet kai reikalai pakrypo karo pusėn, tai sėkmė labai greitai nusisuko... – 1939 09 01 prasidėjo II-asis pasaulinis karas, ir jau Lenkijoje Guderiano armijos tankų puolimą sustabdė raiti lenkai su kardais. Prireikė SSSR pagalbos ir paties Guderiano įsikišimo, kad puolimas tęstųsi. O 1941 pabaigoje net ir pagrindinis nacistų puolimas pradėjo strigti, ir 1942 balandžio mėnesį vermachtui teko trauktis nuo Maskvos. – Tokiu būdu, nepilnus dvejus metus tetruko triumfas. – Saulės ženklas stabdo blogį. Žvaigždė jo nestabdė, - rezultatus žinome. Net dviejuose atskiruose straipsniuose rasite smulkiau apie tai.

Taigi, kaip minėjome, - tikintieji simbolių ir ženklų galia gali manyti, jog tai Svastika, kaip Saulės ženklas, sustabdė nacių siautėjimą. – Ir už tai ją niekinti? – Žinoma, gal ir logiška drausti nacistinę simboliką, bet svastiką... – Tai reiškia visiškai NIEKO nežinoti net apie savo istoriją...

Grįžtame į temą.

Prasidėjo eitynės, ir jaunuoliai su nuotraukomis nuskubėjo, kaip ir buvo sutarta, į priekį. Tačiau atsidūrė LSDP ir konservatorių aplinkoje, kurie kaip velnias kryžiaus, matyt, išsigando svastikos ženklo ant gaminių nuotraukose. Ir puolė jaunuolius... Puolė vyrai, puolė moterys... Suaugę ir metuose. Stambūs ir įmitę. – Tokios agresijos, tokio nepakantumo, kurį parodė ir partijų eiliniai ir – ypač vienos – partijų vyresnieji, jau seniai neteko matyti... Nebent tik iš komunistų pusės beviltiško įniršio priepuoliuose griūvant SSSR... O gal čia tie patys?... Ar jų jaunoji karta?

Ir jautėsi nebaudžiami, - vienas vadų šaukė, jog jis sutinka pažeisti įstatymą, ir su atlaidžia pašaipa kvietė „iškelti bylą“...

Lietuva – didvyrių žemė...
Mūsų giedama seniai,
Bet iš tos didybės semia
Savo naudą tik velniai.

Maironis

Keikė jaunuolius, grąsino, stūmė ir bandė mušti. – O juk tie jaunuoliai - šešiolikmetis ir penkiolikmetė – buvo „gerųjų“ dėdžių ir tetų konservatorių ir LSDP‘istų apsuptyje. Naivūs jaunuoliai, patikėję „Vakarų Ekspreso“ ir per TV deklaruojamais kvietimais ir šūkiais būti patriotais, būti aktyviais, būti pilietiškais...

Naivūs jaunuoliai, patikėję pagal svarbą I-uoju po Konstitucijos – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, jo str.2: „Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, JŲ bendrijos ir organizacijos, (...) policija, (...)“. Pagrindiniai nacionalinio saugumo sistemos elementai numato, jog „Nacionalinį saugumą užtikrina: „(...) b) piliečiai: - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę“.

Patikėję Kernavės muziejaus eksponatais, patikėję Lietuvos Konstitucija – lygiomis teisėmis, teise į demonstracijas ir kt. ... Ir tikėję policija... O ji – „...įstatymo vardu...“

Ne, tų, kurie elgėsi kaip nacistai, jie nesuėmė, - greičiausiai nepastebėjo. Kaip, ko gero, nesugavo ir sudeginusių tautinę vėliavą pietinėje Klaipėdos dalyje. – Bet už tai sulaikė jaunuolius su tautinio paveldo nuotraukomis. Ir kitus, atskirtus ir ėjusius su kitomis nuotraukomis, su Žemaičių ir Vyčio vėliavomis... – Matyt, tikroji istorija, galimai niekam iš Konservatorių ir LSDP (bent jau daugumai dalyvavusių eitynėse) nereikalinga. Nes ji reikalauja pastangų – dvasinių, protinių, pilietinių...

Ir dar, beje... – Juk niekas nei žodžiu, nei veiksmais tų dviejų jaunuolių, tos kol kas dar naivios mūsų ateities, neužstojo. Pastarieji, ko gero, išsigando. Bet nepasitraukė. Ir, matyt, pasiruošę ginti savo vertybes, savo istoriją bei paveldą. Savo brolius ir seseris, savo tėvus ir senelius, savo draugus ir savo mokytojus. – Taip, kaip tai darė jų seneliai ir proseneliai.– Beje, vienas iš jų – Saulius Balčiūnas prieš porą metų aktyviai dalyvavo mokytojų streike – bandė jiems organizuoti palaikymą.

Ir ką vasario 16-osios eitynėse mes pamatėme? – Kad tokie, - aktyvūs, tautiški, pilietiški, mąstantys, neišgąsdinami ir su įsitikinimais – kažkam nereikalingi, kažkam trukdo... Trukdo Lietuvai?

Ir ką galvoja pensininkai? – Kas jiems pensijas mokės, jei VISI išvažiuos?

Taigi, keturis jaunuolius sulaikė. Kodėl? – „Kažkas“ paskambino. – „Kažkas“? – Tereikėjo matyti, kaip vienas partijos vadų puolė policininkų ekipažą, saugantį jaunuolius su nuotraukomis. O šie policininkai garbingai išlaikė savo pilietiškumo ir teisiškumo egzaminą, - nepaisant agresyvaus puolimo vieno įtakingo Klaipėdos žmogaus, Vienos iš partijų Klaipėdos vado, miesto Paminklosaugos (!) vado, miesto tarybos nario... Tai kas tada toje miesto taryboje dedasi? Beje, norėtųsi žinoti to ekipažo narių pavardes.

Taigi, - suveikė „telefoninė“ teisė. – Kas ir kada ja naudodavosi? – Sovietai ir jų funkcionieriai!

Čia norėčiau paprašyti skaitytojų nepulti ant policijos. – Pirma, - to (kad mes būtume susiskaldę ir pultume vienas kitą) norėtų valdantieji ir galimi mūsų užsienio priešai – jiems tai naudinga; Antra, sulaikęs jaunuolius policininkas privalėjo paklusti įstatymui; Trečia, - jis buvo tik vienas toks. – Bet būtina išsiaiškinti ir nubausti jam įsakiusį, - be abejo – policijos vyresnįjį ir komisariato vadą.

Tiesa, ir policininkas, sulaikęs jaunuolius, padarė nusikaltimą. – Jis sulaikė nepadariusius nusikaltimo, nepranešė už ką sulaiko. - Policija vadovavosi skambučiu, ir nežinojo, kad čia ne nacistinė simbolika. Bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. O ir dar... Bet apie tai smulkiau – toliau straipsnyje.

„Įstatymo vardu“ jaunuolius sulaikė ir surašė protokolus pagal ATPK 188/18 „Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“. Didesnio įžeidimo jauniems, mandagiems, gerai išauklėtiems tvarkingiems ir ramiems jaunuoliams tuo metu sugalvoti, tur būt, nebuvo galima (vienas papildomai mokosi pianino klasėje, mergaitė – saksofono, kitas studijuoja etnokultūrą ir yra Simono Daukanto sesers proanūkis, dar kitas – fizikos fanatikas ir Nikolos Teslos gerbėjas (ar dauguma svastikos niekintojų iš viso apie tokį Teslą yra girdėję?)). – Apkaltinti agresijos ženklo propagavimu žmones, nešinus tautinio paveldo oficialiai pripažintų ir patvirtintų daiktų, ženklintų Saulės, vaisingumo, ramybės, taikos ir kūrimo bei atsinaujinimo simboliu, nuotraukomis...

Jaunuoliai pareikalavo, jog juos nufotografuotų su jų nuotraukomis, kas ir buvo padaryta. Protokoluose jie parašė kategoriškai nesutinkantys su kaltinimais, ir pasirašyti atsisakė. Tada juos paleido.

Ką naujo mums gali parodyti Konservatoriai ir LSDP? Mokesčių padidinimą? – Matėme. Pensijų sumažinimą? – Matėme. Bedarbystės didėjimą, verslo žlugdymą, pedofilijos dengimą, korupciją,– Matėme, matėme, matėme, matėme...

Žmonės netekę vilties, nusivylę, įbauginti...

Bet ateina nauja LIETUVOS karta, - jauna, ryžtinga, mylinti savo šalį, o ne pinigus. Pasiryžusi aukotis, nenorinti išvažiuoti iš SAVO LIETUVOS, veikiantys iš įsitikinimo, o ne dėl atlyginimo. Ir tie penki jaunuoliai – DIDVYRIAI, nepabūgę pašaipos, paniekos, pažeminimų, puolimo ir agresijos. Ir prie jų jau jungiasi kiti, - nepavėluok ir tu, skaitytojau. – Laikykis įstatymų ir prisidėk prie mūsų paveldo ir kultūros skelbimo, puoselėjimo ir propagavimo. – Kaip pasigaminti laikiklius plakatams ir nuotraukoms – rasi kitame straipsnyje arba puslapyje http://lietupis-straipsniai.blogspot.com/

Nepavėluok, ir dėkis. – O tam nereikia jokių organizacijų, - pakanka tiesiog dalyvauti.... Net nieko gaminti nereikia – užteks kad vien dalyvautum. – To pakaks, kad nacistų ir komunistų pakalikai, užsimaskavę po konservatorių, LSDP ar partizanų bei tremtinių kaukėmis nedrįstų pulti. Ir tai nepalyginamai įdomiau už bet kokias sporto varžybas. Įdomiau už bet kokius kompiuterinius ar kitokius žaidimus. Įdomiau ir kilniau – kurti savo šalį, dalyvauti jos istorijoje. – Dalyvauk, nugalėk, įeik į istoriją.

Jaunuoliai pademonstravo meilę savo šaliai ir savo tėvams. Todėl juos ėmėsi ginti geriausias Lietuvos juristas. Tai jo tie žodžiai – JIE DIDVYRIAI. – Tai jis pasakė, jog „negalima leisti, jog DIDVYRIAI būtų žeminami ir siuntinėjami po kabinetus, verčiami laukti, klausinėjami kvailų dalykų“. Už juos ir dokumentus į teismą nunešė kiti.

Tas pats juristas patarė nedalyvauti teismo posėdyje, - jis numatė, kad bus klausinėjama kvailų dalykų, ir ne iš esmės. Patarė pakviesti liudininką.

Žinoma, kvailybė taip lengvai nepasiduoda, - spaudoje tiek pradžioje iš jaunuolių, tiek vėliau iš jų liudininko buvo bandyta išsijuokti. O ALFA.LT prie trumpo straipsnelio net įkėlė nacių vėliavą su svastika, kas jaunuolius dar kartą įžeidė (http://www.alfa.lt/straipsnis/10315810/?Klaipedoje.eityniu.dalyviai.nese.plakatus.su.svastikomis=2010-02-17_11-46).

Tokie vaikai – mūsų ateitis. Bet prieš juos pakėlė balsą bei rankas Konservatoriai ir LSDP, o taip pat jiems prijaučiantys ar šiaip kvaili. – Matyt, - tikrai tai vieno lizdo paukščiai. – Tikėtina, jog (sprendžiant iš elgesio) jie - komunistai ir fašistai, nepakantūs ir tamsūs chamai, galimai varantys Lietuvą į prarają, į jaunimo išstūmimą, senelių marinimą ir žmonių žeminimą, pedofilų siautėjimą, teisėsaugos ir teismų „makles“ bei neprofesionalumą.

Svastika – Saulės ženklas, nešantis gėrį ir sklaidantis tamsą. – Gal todėl ji sukėlė tokią didžiulę neapykantą?

Beje, vienas sulaikytųjų – tas pats Saulius Balčiūnas - ne tik tapo „Misteriu“ konkurse, bet 2009 vasarą, būdamas dar penkiolikmečiu, pradėjo nuosavą verslą - atidarė dviračių dirbtuves. Tas pats Saulius, kuris žinomas kaip roko grupės „Draugai“ būgnininkas, kuris šiais mokslo metais užsibrėžęs baigti paskutines dvi muzikos mokyklos fortepijono klases. Tas pats šiandien jau šešiolikmetis, kurį šią vasarą rasite, ko gero, ir Klaipėdoje – prie senojo turgaus – savo jau antrąjame dviračio remonto taške – jo įmonė auga - formuojasi tinklas. Tas pats, kuris iš savo miesto, kaip laimėjęs konstitucijos egzamino pirmąjį etapą, buvo pasiųstas į Vilnių. Tas pats, kuris dalyvauja Lietuvių kalbos rašinio egzamine, kuris groja miesto orkestre, kuris žinomas kaip neblogas riedlentininkas ir „BMX“ dviračių fanas, ir t.t., ir pan.. Visai neseniai su draugais jis įkūrė neformalų jaunimo klubą. Prie jo įkūrė kino studiją, kuri sukūrė jau du trumpus filmukus. Ir asmeniškai su mažuoju broliuku susuko ir išsiuntė trumpą filmuką Nepriklausomybės dienos konkursui. O pastarosiomis dienomis prie to paties jaunimo klubo įsteigė visuomeninę verslo mokyklą.

Ir beveik tiek pat galima būtų pasakyti apie kiekvieną iš penkių, nešusių nuotraukas. Ir jie – nereikalingi? – Tokius išskėstomis rankomis priims JAV ir Vokietija, Danija ir Prancūzija, - bet mums jie - „nereikalingi“...

Pabaigai dar apie įvairių „žinovų“ pastabas dėl akcijos dalyvių „neetiško“ stovėjimo šventoriuje. – Jos nepagrįstos, nes:

Eitynių pradžia VIEŠAI buvo paskelbta nuo bažnyčios, ir tam leidimą iš klebono turėjo gauti organizatoriai (ar gavo?);

Nebuvo nurodyta su kuom ateiti negalima;

Nuotraukose - neuždrausti daiktai su gerais ir šviesiai bei tauriais simboliais, kurie jungia tautas;

Ant daiktų pavaizduoti simboliai sutinkami net ir Jeruzalėje, ant Kristaus kapo koplyčios vidinių sienų, todėl tai negalėjo sudaryti nepatogumų Bažnyčiai;

Iš vakaro jaunuoliai buvo atėję į bažnyčią įspėti kunigo, tačiau nieko nepavyko rasti;

Bent du sulaikytieji yra krikščionys, Rymo katalikai, krikštyti, komunikuoti, dermavoti, žinantys maldas;

Nuotraukas laikę jaunuoliai – bent keli iš jų – norėjo dalyvauti pamaldose, tik rankose laikomų daiktų dydis trukdė eiti į vidų.

O jei kažkas mano, jog bažnyčia nėra atvira net savo priešams, ir joje ar šventoriuje galima būti tik gavus kunigo leidimą, - tokiam būtų galima patarti prašyti jaunimo pagalbos, - manytume, atsirastų norinčių pabudėti prie visų keturių bažnyčios vartų, ir neįleisti nė vieno žmogaus – net į pamaldas – be kunigo atskiro leidimo. – Bet tai, manytume, nebūtų gerai nei kunigui, nei bažnyčiai, nei tikintiesiems...

Ir visai pabaigai – keli sakiniai iš (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/respublikos_redakcijos_skiltis/tolyn_nuo_tikrosios_vasario_16osios/):

1918 m. vasario 16-ąją 20 vyrų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Štai kaip „RESPUBLIKOS“ dienraštyje, 2010 02 17 numeryje, straipsnyje „Tolyn nuo tikrosios Vasario 16-osios“, - štai kaip apie tuos vyrus rašoma:

„Juos įžeistų dabartinis mūsų klausimas: “Ar Briuselis leido?” Įžeistų pasakymas: “Briuselis to ar ano neleidžia”. Arba pasakymas: “Reikia suderinti su Briuseliu”. Arba su amerikiečiais. Arba su Roma ir romais.

Kodėl įžeistų? Nes 1918-ųjų signatarai, Pilies gatvėje pasirašę Vasario 16-osios aktą, šio veiksmo su niekuo nederino. Tik su savimi.“ (...)

„(...) Vasario 16-osios akto signatarai, tie 20 vyrų, leido sau išdrįsti. Leido sau nebijoti. Buvo išdidūs. Todėl neklausinėjo Vokietijos, ar lietuviams leidžiama turėti nacionalinę valstybę. Neklausinėjo Rusijos, ar mūsų atkurtąją valstybę kada nors pripažins. Neklausinėjo Lenkijos, ar leidžiama posėdžiauti Vilniuje. Neklausinėjo Vakarų, ar 20 lietuvių akibrokštas nepakenks jų tarptautiniams santykiams ir Europos žemėlapiui.

Jie nieko neklausė leidimo ar pritarimo. Jie leido sau. Ir pritarė sau. Buvo savaip nemandagūs. Savaip chamiški. Nes leido sau iškelti į paviršių pasaulio palaidotą, nutrintą Lietuvą. Pasakyti iš Pilies gatvės - štai ji! Žiūrėkite! Štai ji! Menanti karaliaus Mindaugo laikus. Nors pasaulis tokio karaliaus jau neprisimena. Nieko baisaus. Priminsime. Štai ji! Lietuva. Vėl nepriklausoma.“

(...) Nes šie 20 išsimokslinusių inteligentų neturėjo svarbiausio trūkumo. Vergo sindromo. Bet turėjo svarbiausią pranašumą. Asmeninę drąsą ir istorinę atmintį. Galų gale buvo kuriantys romantikai. Ne tie. Verkšlenantys ir parsiduodantys.
(...) Tokie nesame dabar. Po 92 metų ar 20 metų. Į Lietuvą atšliaužia vergo sindromas. Kasmet stiprinamas. Jei valstybės valdžia kalba, kad jai Briuselis leidžia-neleidžia, tokia valstybė jau turi vergo sindromą. O vergas nėra laisvas. Todėl vergo valstybė nėra visiškai nepriklausoma. Veikiau buveinė, kur gyvena vergai.“

(...) Mes praradome tą 20-ies intelektualų “chamizmą” - plaukti prieš srovę. Plukdyti tikrai nepriklausomos valstybės viziją.“

Ir vis tik kai kas neprarado... Netapo vergais... Neparsiduoda... – Garbė jiems!

Svastika. Pas mus ir greta mūsų

(Truputis faktų galvojimui)

2010 metų Vasario 16-ąją dieną Klaipėdoje ir Lietuvoje kilo didžiulis sąmyšis – sulaikyti ketvertas jaunuolių, bandžiusių prisijungti prie eisenos su nuotraukomis XIII a. Kernavės archeologinių radinių, ant kurių puikuojasi svastikos. Kadangi ir čia valdžia neatliko savo darbo – kultūrinio, istorinio, tautinio tyrimo ir švietimo, tai, kol ją priversime išsijudinti, norėtųsi šiek tiek nušviesti šią temą, be kita ko pasinaudojant ir Londono universiteto dėstytojo istoriko Aivaro Lileikos, Milvydo Juškausko bei kitų tyrėjų pateikiama medžiaga.

Ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje SVASTIKOS šiandieną nemalonėje. To priežastis – nepakankamas istorijos tyrinėjimas, nepakankamas švietimas. Teigiama, jog tai daugelio šimtmečių Krikščionių Bažnyčios veiklos rezultatas, nors net ir katalikiškoje Europoje Svastika irgi sutinkama dažnai.

Rusijoje gi SVASTIKA - praktiškai vienintelis dalykas, dėl kurio SLAVŲ TIKĖJIMAS (senovinis, - aut. past.) pakliuvo į šiuolaikinės Rusijos valdžios nemalonę. Tuo labiau, kad rusai SVASTIKAI neabejingi – jie patys ją vadina arba nekenčiamu ženklu, arba Visaapimančiu slavišku kultūros simboliu.

Lietuvoje įstatymas – pakankamai liberalus ir protingas, jis numato bausmę tik už konkrečių standartų gamybą ir naudojimą:

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSAS,

188¹⁸ straipsnis. Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas

Nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo arba vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba kitoks demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimu. Pagal šį straipsnį neatsako asmuo, kuris padaro šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmuo, kuris naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką, taip pat Antrojo pasaulinio karo dalyvis, vilkintis savo uniformą.

Rusijos Federacijoje priimtas įstatymas: 2002.07.25 Federalinio įstatymo Nr.112-FZ, 20.3. straipsnis Propaganda ir viešas nacistinės atributikos arba simbolikos demonstravimas – „Propaganda ir viešas demonstravimas nacistinės atributikos ar simbolikos, arba atributikos ir simbolikos, tapačių (panašių), arba simbolikos iki pakeitimo laipsnio, - užtraukia administracinę baudą nuo penkių iki dešimties minimalių atlyginimų dydžio su nacistinės ar kitos nurodytos atributikos ar simbolikos konfiskavimu, arba administracinis iki penkiolikos parų areštas su nacistinės ar kitos nurodytos atributikos ar simbolikos konfiskavimu.“

Kaip mes matome, nei Lietuvos, nei Rusijos įstatyme nėra jokio nurodymo apie SVASTIKINIŲ SIMBOLIŲ naudojimą, - tai kodėl gi teisės organai praktikoje SVASTIKOMS taiko tą įstatymą? Visa tai vyksta dėl elementaraus nuosavos istorijos ir kalbos nežinojimo.

Pradžioje pasiaiškinkime kai kurias sąvokas ir terminus:

Pirmasis Reichas – Šventoji Romos imperija Germanų Nacijos (962-1806). Ženklai – geltonos vėliavos, juodi ereliai ir juodi kryžiai. Šventosios Marijos ordino Marijos miesto MarianBurg (Malbork) agresorius pavadino „kryžiuočiais“. Juos įkalbėjo užgrobti Lietuvą – neva išvaduoti „Marijos žemę“. Mūsų Svastikų mūsų protėvių žudytojai nenaudojo.

Antrasis Reichas – Kaizerinė Vokietija (1871-1918). Ženklai – geltonos vėliavos, juodi ereliai ir kryžiai. Antrąjį Reichą kūrė Sarmatijos Karaliaučiuje įsikūrę Pirmojo Reicho agresorių ir investicijų palikuonys. Vienintelį kartą pasaulio istorijoje užgrobikai save pavadino užgrobtosios tautos – Prūsijos – vardu. Kaip smarkiai jie pavydėjo garbės mūsų broliams PRŪSAMS!!! (Literatūroje dažnai sutinkame Rytprūsių vokiečius vadinant „prūsais“ ar šiek tiek paniekinančiai „prūsokais“).

Trečiasis (tūkstantmetis) reichas – Deutschland (1933-1945). Jį kūrė su mūsų Sarmatijos Lietuvos ženklais – raudonomis vėliavomis, baltą raitelį Vytį ant balto žirgo suapvalino ir įstatė mūsų Svastiką. Jie mūsų Svastikas pirmą kartą panaudojo 1920 m. sukilimo metu. Yra nuomonių, jog Adolfas Hitleris (kita pavardė - Šiklgruberis), būdamas dailininkas, pats sukūrė tą ženklą. Idėja jam turėjo kilti mokantis dailės Vienoje ir studijuojant heraldiką: lietuviškos kilmės Boreikų giminės herbe yra ženkliniai ir spalviniai atitikmenys. Kitais duomenimis, nacistinės vėliavos pagrindu buvo paimtas suomių ženklas. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, jog suomiai – skirtingai nuo lietuvių, savo praeitų amžių istorijoje tokio ženklo greičiausiai neturėjo.

Boreikų herbas

NACIZMAS: Nacional-socializmas (vok. Nationalsozialismus, sutrumpintai Nacizmas) – oficiali politinė trečiojo reicho ideologija. Verčiant pavadinimo esmę, tai: Socialiai orientuotų pakitimų vystymuisi (nors ir ne visada) vykdymas vienos nacijos ribose. Arba sutrumpintai NACIJOS PAKEITIMAS – NACIZMAS. Ši santvarka egzistavo Vokietijoje nuo 1933 iki 1945 metų. Deja, tiek mūsų, tiek Europos, tiek ir Rusijos politikai, ko gero, visiškai nestudijavo istorijos, priešingu atveju jie žinotų, kad nuo 1917 iki 1980 Rusijoje (ir visoje SSSR, tame tarpe ir Lietuvoje nuo 1940 metų) oficialiai egzistavo Socialistinė santvarka, kuri vadinosi Internacionalusis (Internacionalinis) Socializmas, kas išvertus reiškia: Socialiai orientuotų pakitimų vystymuisi (nors ir ne visada) vykdymas vienos daugianacionalinės liaudies ribose. Arba sutrumpintai Internacionalusis Nacijos Pakeitimas – Internacionalizmas. Patogumo dėlei sulyginimui pateikiame abiejų šitų režimų užrašymo vokišką formą: Nationalsozialismus ir InterNationalsozialismus (aiškinimas paimtas iš Rusijos internetinio puslapio, nurodyto straipsnio pabaigoje. – aut.pastaba).

Kitaip sakant, ponai ir ponios, mes su Jumis buvome tokie pat nacistai, kaip ir Vokietijos gyventojai. Tokiu būdu, pagal šį Rusijos įstatymą, kaip ir pagal analogišką Lietuvos įstatymą, turėtų būti draudžiami visi buvusios SSSR (TSRS – Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos - visumoje, ir Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos atskirai) ir dabartinės Rusijos naudojami simboliai (!). – Galvosūkis galbūt daugiau Rusijos teisininkams ir politikams, nes Lietuvoje SSSR simbolika uždrausta. Bet tai kartu ir pavyzdys visiems, prie kokių problemų gali atvesti istorijos nežinojimas. O tų problemų mastą ir galimą kainą jau dabar galima įžiūrėti. – Kaip ir galimybes protingiems bei talentingiems politikams.

Dabar pridėsime ir šiek tiek statistinių duomenų:

Antrojo pasaulinio karo metu Rusijoje (Turima galvoje visą SSSR, tame tarpe ir Lietuvoje, - žuvo virš 20 mln. žmonių. Tai labai svari priežastis 1930-ųjų metų Vokietijos Politinį režimą vertinti negatyviai.

1918 metų revoliucijos metu Rusijoje (represijose) žuvo virš 60 mln. žmonių. Minimo Rusijos istorijos tyrėjo požiūriu, negatyviai vertinti sovietų valdžią pagrindas yra 3 kartus didesnis.

Tačiau Svastikos, kurią naudojo NACISTAI, simbolis Rusijos Federacijoje draudžiamas, o bolševikų Simboliai „Raudonoji žvaigždė“ ir „Kūjis ir pjautuvas“ – nacionalinių Rusijos pasiekimų simboliai. Regis, - aiški neteisybė.

Analogiška padėtis ir Europos Sąjungoje – Nacistinės Vokietijos ženklai draudžiami, o InterNacistinės Rusijos ženklai – ne.

Dar vienas netikėtas ir keistas dalykas: Kalbėdami apie Nacistinę Vokietiją, sąmoningai nenaudojame termino FAŠIZMAS, nes tai dar vienas, labai svarbus paklydimas. – Fašizmo Vokietijoje niekada nebuvo, ir negalėjo būti. Fašizmas klestėjo Italijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, bet ne Vokietijoje. Fašizmas (ital. fascismo nuo fascio „kuokštas, ryšulys; susivienijimas“), kaip politinis terminas, yra bendrinantis pavadinimas specifiniai kraštutiniams dešiniesiems judėjimams, jų ideologijoms, o taip pat tų judėjimų vadovaujamiems diktatorinio tipo režimams.

Siauresne istorine prasme Fašizmas suprantamas kaip masinis politinis judėjimas, egzistavęs Italijoje 1920-ais – 1940-ųjų pradžioje ir vadovaujamas Benito Musolini („dučės“).

Tai elementariai patvirtinti galima tuom, jog fašizmas suprantamas, kaip glaudus Bažnyčios ir Valstybingumo susivienijimas į vieną organą arba kolegiją, o Nacionalistinėje Vokietijoje Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės ir visokeriopai spaudžiama (ir šis aiškinimas paimtas iš Rusijos internetinio puslapio, nurodyto straipsnio pabaigoje. – aut.pastaba).

Beje, Fašizmo simbolis – tai jokiu būdu ne Svastika, o 8 strėlės, apjuostos juosta (Fašina – juosta).

Kadangi su terminologija daugiau ar mažiau išsiaiškinome, galime eiti ir prie paties SVASTIKOS simbolio.

Vis labiau garsėjantis ir pradedantis daryti žymią įtaką Lietuvos tikrosios istorijos atradimuose, pažinime ir vertinime Londono Universiteto dėstytojas istorijos tyrėjas Aivaras Lileika aiškina žodžio svastika kilmę (etimologiją) taip:

Žodžio "Svastika" paaiškinimas: sauwastika - 卍 sauvastika (surenkanti energiją) Swastika - 卐 švaistika (švaistanti energiją). Sanskritiško žodžio "Swastika" galimos sąsajos su lietuvių kalba:
Sanskritiškai: "Su" (pvz. lt. Suku) ir "Asati" - (lt. Esatis); sanskrt. Sau- >lt. Sau-lė; Sanskr. 'wastika; liet. "SaVastis" = "SauEsatis".

Vokiečiai vietoje žodžio 'Swastika' naudojo "hakenkreuz". Taip kad mūsų (Sarmatiškoji) 'Swastika' nieko bendro vokiškuoju "hakenkreuz" neturi. Knyga apie Svastiką: http://www.scribd.com/doc/14007010/The-Swastika

Dar daugiau - buvo "National Socialists" ir niekuomet "Nazis" or "Fašistas". Yra šaltinių nurodančių kad pats Hitleris nežinojo jos istorinių šaknų:

"Additional support comes from John Toland’s lengthy book “Adolf Hitler: The Definitive Biography.” Toland asserts that when the leader of the National Socialist German Workers’ Party adopted the swastika, it was already in use as a symbol for another socialist group, a fact known by Hitler when selecting the swastika. Based on Toland's book and other sources, there is no reason to believe that the leader of the National Socialist German Workers' Party was even aware of any meaning for the swastika other than as a symbol of an existing socialist group. There is no evidence anywhere that he was aware of any sanskrit origin or meaning for the swastika. That angle is all built on myth." (http://rexcurry.net/swastika.html) .

Kai kurie rusų tyrinėtojai, rusų kalbą laikydami, matyt, savarankiška ir pirmine, siūlo, jų žodžiais tariant, žodžio „Svastika“ etimologiją apžvelgti atsispiriant nuo (rusų) kalbos pirminio šaltinio, o ne kaip visi pripratę, nuo sanskrito kalbos šaknų. Jų manymu, Sanskrite vertimas taip pat pakankamai palankus, bet “reikia ieškoti esmės, o ne bandyti pritempti patogų prie teisingo“. Pasak jų, SVASTIKA susideda iš dviejų žodžių ir jungtuko: SVA (Saulė, pirmapradė Visatos energija, Inglija), S – jungtukas ir TIKA (greitas judėjimas arba judėjimas ratu). Tai yra, SVA su TIKA ir yra SVASTIKA, Saulė su sukimusi arba judėjimu. Galime tik prisiminti žodį „tikas“, reiškiantį trūkčiojimą; arba lietuvišką žodį tiksėjimas, nors tokie žodžių „narstymai“ ir prasmių aiškinimai neatrodo labai rimti. Bent kol kas.

SVASTIKA. - Šis senovinis simbolis naudojamas daugelyje religijų, tame tarpe ir Budizme. Tik kažkodėl, kai šis simbolis vaizduojamas ant Budos statulų, niekas budistų nepriskiria prie Fašistų ar nacistų. Be kita ko, sakoma – tai mažai kas žino, - kad svastikos yra ir ant Kristaus kapo Palestinoje (nuorodos straipsnio pabaigoje) – juk ne Lietuvos skinai ar hitlerininkai prieš kelis šimtus metų tas svastikas ten įtaisė?

Ką ten Budizmas... Pasižiūrėkime į Latvių net ir šiandienos liaudies šventes, jų tautodailę (ir vėl – paržvelkite nurodytus pabaigoje Internetinius puslapius). Ir pačių rusų ornamentikoje ir audimo raštuose svastikos sutinkamos kiekviename žingsnyje. Net ant Sovietinių pinigų buvo pavaizduota svastikA. Beje, - visiškai vienoda su Nacionalistinės Vokietijos Svastika, tik kad ne juoda... Šis senovinis simbolis slavų kultūroje naudojamas nuo paties jos užgimimo, ir turi kelis šimtus skirtingų variacijų.

Tai kodėl gi rusai, o, tiksliau – rusų tyrėjo žodžiais - rusų valdžia stengiasi apjuodinti šį simbolį ir sutrukdyti jo naudojimą. Beveik tą patį galima pasakyti ir apie Europą, ir apie Lietuvą. – Kodėl? Gal bijomasi to simbolio tikrosios jėgos, kuri geba atverti (žmonių) akis į visas jos (tos valdžios) piktadarybes ar nesąmones. Gali būti, jog tai, o ne Rusijos valdžios pyktis ir yra tikroji Lietuvos valdžios atstovų baimės priežastis. Ir gal ne tik Lietuvos valdžios...

Rusijos tyrėjai teigia, jog Svastikos formą turi absoliučiai visos galaktikos, kurios egzistuoja mūsų kosmose, todėl šio simbolio draudimas – tiesiog absoliutus absurdas. Tiesa, - jei dėl spiralinių ir net rutulinių galaktikų galima būtų sutikti, jog jos yra plokščios ar rutulinės spiralės, tai Krabo ūko ir panašioms galaktikoms tai taikyti būtų problemiška…

Bet užteks svarstymų apie negatyvius dalykus. Verčiau iš arčiau pažvelkime pačias Svastikas.

Autoriui atrodo nelabai tikėtina pačių simbolių, kaipo tokių, tiesioginė galia. Jie, greičiausiai, turėtų tik išreikšti jų naudotojų mintis, nuostatas ar įsitikinimus. Tai kokie jie?

Svastikos simboliai turi du pagrindinius krypties tipus:

Dešinioji saulėgrįža – spinduliai nukreipti į kairę, sukuria sukimosi į dešinę įspūdį. Tai kuriančiosios saulės energijos simbolis, gimimo ir vystymosi simbolis.

Kairioji saulėgrįža - spinduliai nukreipti į dešinę, sukuria sukimosi į kairę įspūdį. Tai „griovimo“, „suirimo“ simbolis. Žodis sąmoningai paimtas į kabutes, nes Visatoje nebūna gryno suirimo. Kad gimtų nauja Saulės sistema, pradžioje viena iš Saulių turėtų susprogti, tai yra, suirti (destruktūruotis) ir apsivalyti nuo senos programos. Po to įvyksta naujo kūrimasis. Atitinkamai, kairioji svastika – tai apsivalymo, atsinaujinimo ir atgimimo simbolis. Ir jo nešiojimas arba naudojimas ne griauna, o apvalo.

Todėl svarbu atidžiai rinktis simbolį, atsižvelgiant į ketinimus dėl pakeitimų, kurių trokštate.

Kai kurių slavų autorių teigimu, SVASTIKA – tai vienas iš galingiausių kada nors egzistavusių Visatoje simbolių, nes suprantamas bet kokioje galaktikoje ir bet kokioje Visatoje. Tai universalus būties simbolis. Gerbkime šį simbolį ir nepriskirkime jo vienai kuriai tautai. O tuo labiau VIENAM labai nedideliam Visatos mastu įvykiui.

Tokios tat mintys apie Svastiką ir jos naudojimą. Autorius kviečia tikslinti, neigti ar papildyti šiuos duomenis, - tai bus naudinga visiems.

Medžiagos, susijusios su šiame straipsnyje nagrinėta tema, galite rasti internete adresais:

http://www.knlife.ru/antient-culture/slaviane/svastika-nenavistnyj-znak-ili-vseobemlyushhij-simvol-slavyanskoj-kultury.html - Свастика. Ненавистный знак или Всеобъемлющий символ славянской культуры. Свастика славян

http://foto.delfi.lt/user/Atpildas - 800 nuotraukų su svastikomis;

http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1651 – Straipsnis apie svastikas „Svastikos bus mūsų amžinai“ (1), iš savaitraščio „Karštas komentaras“;

http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1613 – Straipsnis apie svastikas „Svastikos bus mūsų amžinai“ (1), iš savaitraščio „Karštas komentaras“;

Vasario 16-osios staigmenos

Tauta atbunda. – Jaunimas

2010 m. Vasario 17-ą dieną visa Lietuva buvo kaip sujudintas skruzdėlynas – Klaipėdoje kažkas ĮVYKO. Bet kas – nežino tiksliai niekas.

Tai kas gi įvyko?

– Jei trumpai, tai buvo suimti keturi jaunuoliai, su svastikomis papuoštais stendais dalyvavę Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje ir eisenoje. Ir vienas iš jų – Garždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinys Saulius Balčiūnas, dar žinomas ir kaip dviračių meistras, ir kaip roko grupės „Draugai“ būgnininkas, ir kaip pianistas, ir t.t.. Jam, kaip ir kitiems trims, surašyti protokolai, o po poros savaičių Klaipėdoje įvyks jų teismas. Jaunuoliai kaltinami pažeidę LR ATPK 188/18 str., - neva nešė plakatus, kuriuose buvo „nacistinės Vokietijos simboliai“. – Tai turėtų būti pamoka... – Tik kam?

Taigi, Vasario 16-oji. Klaipėda. Organizuotas formalus valstybės atkūrimo dienos paminėjimas. Organizatoriai, matyt, dirbo už pinigus, - ne „iš idėjos“. Ir dirbo, ko gero, blogai. – Buvo numatytos pamaldos bažnyčioje, iš kur žmonės , kariuomenės orkestras ir kiti išžygiavo į Atgimimo aikštę. Bet bažnyčios prieigos nenuvalytos, pėstieji ir automobiliai klampojo per purviną sniegą. – Viskas, kaip įprasta Lietuvoje?

Tačiau ne!. Vis daugiau žmonių pradeda domėtis mūsų šalies istorija. – Ir ne tik užsieniečiai.

Bet jaunimo tarp besidominčių kol kas yra lyg ir nedaug. Tuo labiau nustebino žemaičių kraštas (Ir vėl Žemaičiai!), klaipėdiečiai. - Pagaliau jaunimui, matyt, nusibodo savęs menkinimas. Jie PATYS atėjo į šventę. Ir ne tuščiomis, - su Lietuvos paveldo pavyzdžiais:

Beje, - vienas iš jų – Simono Daukanto sesers vaikaitis. – Užaugo nauja šviesuolių ir Lietuvos kūrėjų karta?

Žmonės stebėjosi, nustebę žvalgėsi – vieni pyko, kiti domėjosi, dar kiti žavėjosi, - bet ABEJINGŲ NEBUVO. Ir tai – šaunu!

Ilgai nuo visų slėpta istorinė tiesa pagaliau išėjo į gatves!

Ir vis daugiau žmonės domisi savo ir savo šalies praeitimi – ne tik praeito ar užpraeito šimtmečio. – Pasirodo, ji kur kas senesnė ir turtingesnė. Ir ta istorija vienija, - tautas, šalis ir žmones. O to taip trūksta šiais laikais.

Šių metų Vasario 16-osios šventė Klaipėdoje parodė, kiek dar mažai žmonės žino apie savo šalies ir krašto praeitį, jos didingumą, savo kilmę, kalbą:

Kiniečiai pagrįstai didžiuojasi savo 3,5 tūkstančio metų istorija. Žydai – 5 tūkstančių. Tuo tarpu mūsų istorija, greičiausiai, siekia 7,6 tūkstančių metų. Tarp Kaltinėnų ir Laukuvos yra piliakalnis, kuriam, sakoma, pagal vokiečių mokslininkų tyrimą, jau apie 4 tūkstančiai metų. – O tada dar nė Romos imperijos, nė Antikinės Graikijos nebuvo. Beje, tas piliakalnis primena Uro zikuratą. – Žinantiems tai daug ką sako: Tai susiję su Akadais, ir siekia 5000 m. pr. m. e..

Bet grįžkime į Klaipėdą. Į Vasario 16-osios šventę. Ten, nors jaunimas šiais metais ir buvo šiek tiek pasiruošęs - dalijo atmintines, informacijos šaltinius ir nuorodas, - aiškiai matėsi, kiek labai žmonės domisi ir kiek

daug dar darbo šioje srityje turi žiniasklaida, ir koks tai neatrastas rinkos segmentas. – Juk dauguma stebėjosi, išgirdę, jog 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta Lietuvos Didžioji kunigaikštystė. Apie kitką – sudėtingesnius faktus - nė neverta kalbėti. Bet susidomėjimas – didelis. Todėl istorikai negali – tiesiog neturi teisės – atsilikti. Mums reikia praeities, nes kas žino praeitį, tas valdo ir ateitį. O mums jos - ateities - reikia. Ir labai!

Beje, - kai kurie menininkai jau ruošia įvairius gaminius su mūsų valstybės simbolika, teko matyti ir vieną kitą pavyzdį. – Galėsime eksportuoti ne tik prostitutes ir banditus. O ir investitorių kviestis nereikės. – Investitorių, pasiimančių pelną, o paliekančių fekalijas ir teršalus, ir truputį pinigų duonai su vandeniu.

Palinkėkime, kad tai taptų pradžia susitaikymo su savimi ir su savo šalimi. Kūrimo, - o ne griovimo, – PRABUDIMO pradžia.