2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Tikrieji įvykiai 2010 02 16 Klaipėdoje


Apgaulės, savivalės ir kitaminčių naikinimo anatomija


ĮŽANGA

2010 m. gegužės 5 dieną, Klaipėdos teisme pakartotinai narinėjamos keturių jaunuolių, sulaikytų už neva „nacistinių simbolių propagavimą“, bylos. Ir susidomėjijmas tuom neslūgsta... Kodėl?

Vis daugiau problemų kelia jaunimo emigracija ir žmonių apolitiškumas. Todėl atsiranda tokie straipsniai, kaip „Vakarų Ekspreso“ 2010 02 15 straipsnis „Vystantys pilietiškumo daigai: nederlinga žemė ar prasti sėjėjai?“ (http://www.ve.lt/?data=2010-02-15&rub=1065924810&id=1266165849). Keli jaunuoliai, paveikti tokių straipsnių, bei kaip ir daugelis, tur būt, Lietuvoje, nepatenkinti padėtimi, nutarė imtis ką nors keisti. O keisti Lietuvoje tikrai yra ką, - pradedant nuo ekonomikos, verslo, įstatymų, ir baigiant mažėjančia religijos reikšme, silpnėjančia morale ir nykstančiomis perspektyvomis. Tačiau „Pradžioje buvo žodis“... Todėl labai svarbu ir istorija, - tikroji istorija: tai, kas mes iš tikro buvome, kas esame ir iš kur kilome. – Nes pastaraisiais metais mūsų istorijoje vis daugiau atrandama klastojimų – II-o pasaulinio karo, SSSR istorijos, Lietuvos praeities. Perskaitę savaitraščio „Karštas Komentaras“ 2010 Nr.Nr.1,2 (Sausio 08 – Vasario 05) straipsnį „Svastikos mūsų bus amžinai“ (http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1651 ir http://www.komentaras.lt/index.php?id=1613) ir Internete radę Lietuvos muziejuje esamų mūsų senovės gaminių nuotraukas, jaunuoliai nutarė prisidėti ne formaliu vėliavėlių mojavimu eisenoje, bet švietėjiška veikla: atsisiuntė nuotraukas, atsispausdino ir pritaisė prie plakatų.

PRADŽIA

Iš vakaro vaikinai kreipėsi į atitinkamą Klaipėdos miesto skyrių dėl leidimo eisenai. Formaliai tai pasirodė per vėlu... O gal patyręs biurokratas tiesiog nutarė, jog mažiau rūpesčių bus, jei jaunimui leidimo neišduos. Bet jis patarė kreiptis į organiztorius, jau turinčius leidimą ir organizuojančius eiseną. Vienas iš jaunuolių susikambino su vienu jų, bet išgirdo atsakymą: „Deja, ne. – Numatyta tik statutinių organizacijų eisena. Civiliai dalyvauti negalės.“ Žinoma, tai nustebino. – Negi Lietuvos priklausomybę palaiko tik kariuomenė ir kiti valdiškai pinigais išlaikomi žmonės? – O ką daryti vadinamiesiems „civiliams“?

Ir vėl atsakymas: Jie galės stovėti ant šaligatvio, ar juo eiti kartu su eisena. Į ką jaunuolis – Saulius Balčiūnas – atsakė griežtai ir vienareikšmiai: - Tai MANO ŠALIS, tai – MANO ŠVENTĖ, ir aš nestovėsiu šone ir jokiais šaligatviais neisiu. Organizatorius paprašė paskambinti po kelių minučių. Jis pasirodė šaunuolis – pasakė, jog suderino klausimą, ir jaunuoliai galės eiti statutinių organizacijų kolonos gale.

Jaunuolis buvo pakylėtas – jo patriotiškumas ir pilietiškumas buvo įvertintas, be to – tai buvo pirmoji jo gyvenime demonstracija, pirmoji jo pilietinė akcija. Ir vėl norėtųsi atkreipti dėmesį, jog didelė „kaltės“ dalis tenka „Vakarų Ekspreso“ minėtam aukščiau straipsniui. O „Vakarų Ekspresas“ priklauso „Respublikos“ leidinių grupei, kuri buvo tokia akyla, kad šį jaunuolį pastebėjo ir išskyrė iš kitų jau prieš kelis metus: „Respublikos“ organizuotame vaikų konkurse Saulius Balčiūnas 200x metais tapo „Misteriu“. – Taip taip – tai tas pats Saulius Balčiūnas.

Iš vakaro lapelis su informacija apie svastiką buvo nuneštas ir policijos Viešosios tvarkos skyriaus komisarui. Kadangi jo tuo metu nebuvo, tas lapas buvo perduotas to skyriaus darbuotojui. Jei tikėti Milvydu Juškausku, tai apie eiseną iš anksčiau buvo įspėti ir kiti pareigūnai bei instancijos, - Vilniuje Saugumo departamentas, Kultūros ministerija, Policijos komisariatas ir kt..

I-a DALIS

Kitą dieną ryte apie dalyvavimą eisenoje buvo įspėti ir jau ten pradėję budėti policininkai ir jų vyresnysis. Jie, matyt, iš organizatorių viską jau žinojo, ir jokių prieštaravimų iš jų pusės jaunuoliai su nuotraukomis nesulaukė. Kadangi ne mažiau dviejų su nuotraukomis atėjusių jaunuolių – tikintieji, tai buvo noras dalyvauti ir pamaldose, tačiau, nenorėdami į bažnyčią eiti su pilnomis rankomis, nutarė pamaldų galo ir eisenos pradžios laukti šventoriuje, prie išėjimo, šone, - kad nekliudytų išeinantiems. O mišias tikėjosi klausytis lauke.

Deja, - čia reikėtų atkreipti dėmesį į dvi iš trijų padarytų organizuojant renginį klaidų: Nebuvo nuvalytos prieigos prie bažnyčios ir mišių nesigirdėjo iš šventoriaus, - o tai būtų buvę gražu.

Beje, kadangi eitynių pradžia viešai buvo paskelbta nuo Bažnyčios, tai BET KAS turėjo teisę būti net ir prie pat bažnyčios. Dar vienas „beje“: Nebuvo paskelbta, jog ką nors privaloma ar draudžiama atsinešti į eiseną.

Taigi, eisena prasidėjo: Išžygiavo orkestras, po to viena, kita, trečia kareivių ir policininkų kolona. Po jos įsijungė jaunuoliai su nuotraukomis, ir eiseną turėjo užbaigti policijos mašina... Ir staiga – iš kur buvę-nebuvę – paskui koloną pasipylė kiti žmonės. – Konservatorių ir LSDP partijų nariai su vėliavomis.

Jie išskyrė jaunuolius, sutrukdė policijos automobiliui „uždaryti“ koloną, - maža to, - net aprėkė tos mašinos ekipažą.

Tokiu būdu, tikėtina, jog paskutiniai – partiniai – demonstrantai demonstracijoje dalyvavo neteisėtai, o jei ir galėjo eiti kartu, tai, ko gero, tik jaunuolių su nuotraukomis organizuotumo dėka. – Nenumatyti, jog „civiliai“ patenkinti ar brangina šalies nepriklausomybę ir norės dalyvauti eisenoje, kaip ir nesugebėjimas užtikrinti tvarką, kai nenumatyti dalyviai – net jei tai ir valdančiosios partijos - įsijungia ir sujaukia eiseną, - tai didelis organizacijų aplaidumas. Tiesa, jei laikyti, jog partijoms, esančioms valdžioje viskas galima, tai... – Ko gero, - akivaizdu, kad organizatoriiai dirbo už pinigus, o ne iš idėjos. Tokiems „organizatoriams“ reikėtų stipriai pasitempti.

Tuo tarpu iki šiol policija dirbo tvarkingai ir be priekaištų. – Bet gal, vis dėlto, turėjo ryžtingai sudrausminti nenumatytus dalyvius... Nuosaikesniu požiūriu, vis tik, mūsų policija mandagi, pakankamai paslaugi ir lanksti.
Dalis atskirtų jaunuolių su nuotraukomis daug neprieštaraudami, nužingsniavo paskutiniai.


II-a DALIS

Tačiau toliau prasidėjo neįtikėtini dalykai: - Pažeisdami net kelis įstatymus, minėtų partijų dalyviai – kaip minėta, greičiausiai neteisėti šios eisenos dalyviai – ėmėsi eisenos gretų „valymo“ veiklos. – Galimai nusprendė, jog gatvė, teisė į demonstraciją ir savivalę priklauso tik jiems...

Tada, kaip pavyko išsiaiškinti iš pasisakymų Internete, kažkuris iš dalyvių paskambino. Ir gali būti, jog iš partijos „vyresniųjų“, - ir policija suėmė... – ne pažeidėjus. – Suėmė nuotraukų nešėjus – nes jie – ne Konservatorių ir ne LSDP partijos?

Tiek partijų „veikėjai“, tiek ir policijos pareigūnai galimai neteisėtos savo veiklos metu buvo įspėti, jog pažeidinėja įstatymus. Ir tik, ko gero, vienas „aktyvistas-drausmintojas“ nusipelno pagarbos, - neperžengė ribų.

Vienas iš partijų vadovų net išdidžiai šaukė – „aš sutinku pažeisti įstatymą!“ ir siūlė patraukti jį atsakomybėn... – Komentarų, manytume, nereikia.


III-ia DALIS

Taigi, kas gi ir kodėl įvyko?

Jaunuoliai eitynėse nešė mūsų istorijos ir paveldo paminklų bei gaminių nuotraukas. Tie gaminiai papuošti svastikomis – šviesiausiu ir, ko gero, seniausiu mūsų tautos ir viso pasaulio ženklais. Trys iš jų priklauso XIII amžiui ir yra rasti Kernavėje, kuri saugoma organizacijos UNESCO kaip pasaulio kultūros paveldas. Kitas daiktas – paminklas Rokiškyje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 10-mečiui 1928 metais pažymėti. – Jis atlaikė fašistinį (taip sakoma) Smetonos režimą, atlaikė Nacistinę okupaciją... Net komunistų SSSR 50 metų atlaikė. Ir užkliuvo... - Nepriklausomos Lietuvos Patriotams, Partijoms, jų nariams ir vadams Klaipėdoje. Sakoma, - ir tikriesiems partizaninino karo prieš SSSR okupaciją veteranams, kuom, jei atvirai, - patikėti tiesiog neįmanoma.

Taigi, - ant mūsų paveldo gaminių puikavosi svastikos. – Žinoma, kai istorijos „specialistai“ ir institutai už mūsų pinigus tiria, matyt, ką tik nori, bet ne mūsų gilią senovę, daugelis žmonių praplautais sovietų smegenimis svastikas mato kaip nacistų ženklus. Todėl nekeista, kad buvo nustebusių. Tačiau stebino, kiek daug buvo pasipiktinusių, ir, baisiausia – visiškai nieko nė nenutuokiančių, puolančių svastikas ir nuotraukų laikytojus. Puolančių taip, lyg juos stebėtų griežta KGB ranka... Puolančių taip, lyg jiems grėstų pašalinimas iš Komunistų partijos ir visų privilegijų netekimas... – Nuostabus SSSR ideologų darbas. – Po tiekos metų žmonės dar nežino savo tikrosios istorijos ir keliaklupsčiauja prieš seniai išnykusios SSSR vadus. O gal tie vadai paliko vietininkus, ir tą vasario 16-ąją šie vaikščiojo kažkur šalia ir stebėjo?
Buvo gūdu nuo tokio netikėtai didelio nežinančių ir putojančių žmonių kiekio, nuo to begalinio tamsumo.


Trumpas istorijos ekskursas

Laikoma, jog svastikos ženklas galingas ir nešantis šviesą, griaunantis piktas užmačias. Tikintys ženklais gali galvoti, jog tai jis sugriovė nacistinę Vokietiją, neapdairiai pasirinkusią Saulės ženklą savo tikslams įgyvendinti. Tiesa, - pradžioje, kol darbai buvo pakankamai geri, Vokietijai sekėsi. – Nepaprasti pasiekimai moksle, socialinėje srityje, sporte ir ekonomikoje... Bet kai reikalai pakrypo karo pusėn, tai sėkmė labai greitai nusisuko... – 1939 09 01 prasidėjo II-asis pasaulinis karas, ir jau Lenkijoje Guderiano armijos tankų puolimą sustabdė raiti lenkai su kardais. Prireikė SSSR pagalbos ir paties Guderiano įsikišimo, kad puolimas tęstųsi. O 1941 pabaigoje net ir pagrindinis nacistų puolimas pradėjo strigti, ir 1942 balandžio mėnesį vermachtui teko trauktis nuo Maskvos. – Tokiu būdu, nepilnus dvejus metus tetruko triumfas. – Saulės ženklas stabdo blogį. Žvaigždė jo nestabdė, - rezultatus žinome. Net dviejuose atskiruose straipsniuose rasite smulkiau apie tai.

Taigi, kaip minėjome, - tikintieji simbolių ir ženklų galia gali manyti, jog tai Svastika, kaip Saulės ženklas, sustabdė nacių siautėjimą. – Ir už tai ją niekinti? – Žinoma, gal ir logiška drausti nacistinę simboliką, bet svastiką... – Tai reiškia visiškai NIEKO nežinoti net apie savo istoriją...


Grįžtame į temą.

Prasidėjo eitynės, ir jaunuoliai su nuotraukomis nuskubėjo, kaip ir buvo sutarta, į priekį. Tačiau atsidūrė LSDP ir konservatorių aplinkoje, kurie kaip velnias kryžiaus, matyt, išsigando svastikos ženklo ant gaminių nuotraukose. Ir puolė jaunuolius... Puolė vyrai, puolė moterys... Suaugę ir metuose. Stambūs ir įmitę. – Tokios agresijos, tokio nepakantumo, kurį parodė ir partijų eiliniai ir – ypač vienos – partijų vyresnieji, jau seniai neteko matyti... Nebent tik iš komunistų pusės beviltiško įniršio priepuoliuose griūvant SSSR... O gal čia tie patys?... Ar jų jaunoji karta?

Ir jautėsi nebaudžiami, - vienas vadų šaukė, jog jis sutinka pažeisti įstatymą, ir su atlaidžia pašaipa kvietė „iškelti bylą“...


Lietuva – didvyrių žemė...
Mūsų giedama seniai,
Bet iš tos didybės semia
Savo naudą tik velniai.

Maironis


Keikė jaunuolius, grąsino, stūmė ir bandė mušti. – O juk tie jaunuoliai - šešiolikmetis ir penkiolikmetė – buvo „gerųjų“ dėdžių ir tetų konservatorių ir LSDP‘istų apsuptyje. Naivūs jaunuoliai, patikėję „Vakarų Ekspreso“ ir per TV deklaruojamais kvietimais ir šūkiais būti patriotais, būti aktyviais, būti pilietiškais...

Naivūs jaunuoliai, patikėję pagal svarbą I-uoju po Konstitucijos – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, jo str.2: „Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, bendrijos ir organizacijos, (...) policija, (...)“. Pagrindiniai nacionalinio saugumo sistemos elementai numato, jog „Nacionalinį saugumą užtikrina: „(...) b) piliečiai: - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę“.


Patikėję Kernavės muziejaus eksponatais, patikėję Lietuvos Konstitucija – lygiomis teisėmis, teise į demonstracijas ir kt. ... Ir tikėję policija... O ji – „...įstatymo vardu...“

Ne, tų, kurie elgėsi kaip nacistai, jie nesuėmė, - greičiausiai nepastebėjo. Kaip, ko gero, nesugavo ir sudeginusių tautinę vėliavą pietinėje Klaipėdos dalyje. – Bet už tai sulaikė jaunuolius su tautinio paveldo nuotraukomis. Ir kitus, atskirtus ir ėjusius su kitomis nuotraukomis, su Žemaičių ir Vyčio vėliavomis... – Matyt, tikroji istorija, galimai niekam iš Konservatorių ir LSDP (bent jau daugumai dalyvavusių eitynėse) nereikalinga. Nes ji reikalauja pastangų – dvasinių, protinių, pilietinių...

Ir dar, beje... – Juk niekas nei žodžiu, nei veiksmais tų dviejų jaunuolių, tos kol kas dar naivios mūsų ateities, neužstojo. Pastarieji, ko gero, išsigando. Bet nepasitraukė. Ir, matyt, pasiruošę ginti savo vertybes, savo istoriją bei paveldą. Savo brolius ir seseris, savo tėvus ir senelius, savo draugus ir savo mokytojus. – Taip, kaip tai darė jų seneliai ir proseneliai.– Beje, vienas iš jų – Saulius Balčiūnas prieš porą metų aktyviai dalyvavo mokytojų streike – bandė jiems organizuoti palaikymą.

Ir ką vasario 16-osios eitynėse mes pamatėme? – Kad tokie, - aktyvūs, tautiški, pilietiški, mąstantys, neišgąsdinami ir su įsitikinimais – kažkam nereikalingi, kažkam trukdo... Trukdo Lietuvai?

Ir ką galvoja pensininkai? – Kas jiems pensijas mokės, jei VISI išvažiuos?



Taigi, keturis jaunuolius sulaikė. Kodėl? – „Kažkas“ paskambino. – „Kažkas“? – Tereikėjo matyti, kaip vienas partijos vadų puolė policininkų ekipažą, saugantį jaunuolius su nuotraukomis. O šie policininkai garbingai išlaikė savo pilietiškumo ir teisiškumo egzaminą, - nepaisant agresyvaus puolimo vieno įtakingo Klaipėdos žmogaus, Vienos iš partijų Klaipėdos vado, miesto Paminklosaugos (!) vado, miesto tarybos nario... Tai kas tada toje miesto taryboje dedasi? Beje, norėtųsi žinoti to ekipažo narių pavardes.

Taigi, - suveikė „telefoninė“ teisė. – Kas ir kada ja naudodavosi? – Sovietai ir jų funkcionieriai!

Čia norėčiau paprašyti skaitytojų nepulti ant policijos. – Pirma, - to (kad mes būtume susiskaldę ir pultume vienas kitą) norėtų valdantieji ir galimi mūsų užsienio priešai – jiems tai naudinga; Antra, sulaikęs jaunuolius policininkas privalėjo paklusti įstatymui; Trečia, - jis buvo tik vienas toks. – Bet būtina išsiaiškinti ir nubausti jam įsakiusį, - be abejo – policijos vyresnįjį ir komisariato vadą.

Tiesa, ir policininkas, sulaikęs jaunuolius, padarė nusikaltimą. – Jis sulaikė nepadariusius nusikaltimo, nepranešė už ką sulaiko. - Policija vadovavosi skambučiu, ir nežinojo, kad čia ne nacistinė simbolika. Bet nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. O ir dar... Bet apie tai smulkiau – toliau straipsnyje.

„Įstatymo vardu“ jaunuolius sulaikė ir surašė protokolus pagal ATPK 188/18 „Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas“. Didesnio įžeidimo jauniems, mandagiems, gerai išauklėtiems tvarkingiems ir ramiems jaunuoliams tuo metu sugalvoti, tur būt, nebuvo galima (vienas papildomai mokosi pianino klasėje, mergaitė – saksofono, kitas studijuoja etnokultūrą ir yra Simono Daukanto sesers proanūkis, dar kitas – fizikos fanatikas ir Nikolos Teslos gerbėjas (ar dauguma svastikos niekintojų iš viso apie tokį Teslą yra girdėję?)). – Apkaltinti agresijos ženklo propagavimu žmones, nešinus tautinio paveldo oficialiai pripažintų ir patvirtintų daiktų, ženklintų Saulės, vaisingumo, ramybės, taikos ir kūrimo bei atsinaujinimo simboliu, nuotraukomis...


Jaunuoliai pareikalavo, jog juos nufotografuotų su jų nuotraukomis, kas ir buvo padaryta. Protokoluose jie parašė kategoriškai nesutinkantys su kaltinimais, ir pasirašyti atsisakė. Tada juos paleido.



Ką naujo mums gali parodyti Konservatoriai ir LSDP? Mokesčių padidinimą? – Matėme. Pensijų sumažinimą? – Matėme. Bedarbystės didėjimą, verslo žlugdymą, pedofilijos dengimą, korupciją,– Matėme, matėme, matėme, matėme...

Žmonės netekę vilties, nusivylę, įbauginti...

Bet ateina nauja LIETUVOS karta, - jauna, ryžtinga, mylinti savo šalį, o ne pinigus. Pasiryžusi aukotis, nenorinti išvažiuoti iš SAVO LIETUVOS, veikiantys iš įsitikinimo, o ne dėl atlyginimo. Ir tie penki jaunuoliai – DIDVYRIAI, nepabūgę pašaipos, paniekos, pažeminimų, puolimo ir agresijos. Ir prie jų jau jungiasi kiti, - nepavėluok ir tu, skaitytojau. – Laikykis įstatymų ir prisidėk prie mūsų paveldo ir kultūros skelbimo, puoselėjimo ir propagavimo. – Kaip pasigaminti laikiklius plakatams ir nuotraukoms – rasi kitame straipsnyje arba puslapyje http://lietupis-straipsniai.blogspot.com/


Nepavėluok, ir dėkis. – O tam nereikia jokių organizacijų, - pakanka tiesiog dalyvauti.... Net nieko gaminti nereikia – užteks kad vien dalyvautum. – To pakaks, kad nacistų ir komunistų pakalikai, užsimaskavę po konservatorių, LSDP ar partizanų bei tremtinių kaukėmis nedrįstų pulti. Ir tai nepalyginamai įdomiau už bet kokias sporto varžybas. Įdomiau už bet kokius kompiuterinius ar kitokius žaidimus. Įdomiau ir kilniau – kurti savo šalį, dalyvauti jos istorijoje. – Dalyvauk, nugalėk, įeik į istoriją.


Jaunuoliai pademonstravo meilę savo šaliai ir savo tėvams. Todėl juos ėmėsi ginti geriausias Lietuvos juristas. Tai jo tie žodžiai – JIE DIDVYRIAI. – Tai jis pasakė, jog „negalima leisti, jog DIDVYRIAI būtų žeminami ir siuntinėjami po kabinetus, verčiami laukti, klausinėjami kvailų dalykų“. Už juos ir dokumentus į teismą nunešė kiti.

Tas pats juristas patarė nedalyvauti teismo posėdyje, - jis numatė, kad bus klausinėjama kvailų dalykų, ir ne iš esmės. Patarė pakviesti liudininką.

Žinoma, kvailybė taip lengvai nepasiduoda, - spaudoje tiek pradžioje iš jaunuolių, tiek vėliau iš jų liudininko buvo bandyta išsijuokti. O ALFA.LT prie trumpo straipsnelio net įkėlė nacių vėliavą su svastika, kas jaunuolius dar kartą įžeidė (http://www.alfa.lt/straipsnis/10315810/?Klaipedoje.eityniu.dalyviai.nese.plakatus.su.svastikomis=2010-02-17_11-46).

Tokie vaikai – mūsų ateitis. Bet prieš juos pakėlė balsą bei rankas Konservatoriai ir LSDP, o taip pat jiems prijaučiantys ar šiaip kvaili. – Matyt, - tikrai tai vieno lizdo paukščiai. – Tikėtina, jog (sprendžiant iš elgesio) jie - komunistai ir fašistai, nepakantūs ir tamsūs chamai, galimai varantys Lietuvą į prarają, į jaunimo išstūmimą, senelių marinimą ir žmonių žeminimą, pedofilų siautėjimą, teisėsaugos ir teismų „makles“ bei neprofesionalumą.



Svastika – Saulės ženklas, nešantis gėrį ir sklaidantis tamsą. – Gal todėl ji sukėlė tokią didžiulę neapykantą?


Beje, vienas sulaikytųjų – tas pats Saulius Balčiūnas - ne tik tapo „Misteriu“ konkurse, bet 2009 vasarą, būdamas dar penkiolikmečiu, pradėjo nuosavą verslą - atidarė dviračių dirbtuves. Tas pats Saulius, kuris žinomas kaip roko grupės „Draugai“ būgnininkas, kuris šiais mokslo metais užsibrėžęs baigti paskutines dvi muzikos mokyklos fortepijono klases. Tas pats šiandien jau šešiolikmetis, kurį šią vasarą rasite, ko gero, ir Klaipėdoje – prie senojo turgaus – savo jau antrąjame dviračio remonto taške – jo įmonė auga - formuojasi tinklas. Tas pats, kuris iš savo miesto, kaip laimėjęs konstitucijos egzamino pirmąjį etapą, buvo pasiųstas į Vilnių. Tas pats, kuris dalyvauja Lietuvių kalbos rašinio egzamine, kuris groja miesto orkestre, kuris žinomas kaip neblogas riedlentininkas ir „BMX“ dviračių fanas, ir t.t., ir pan.. Visai neseniai su draugais jis įkūrė neformalų jaunimo klubą. Prie jo įkūrė kino studiją, kuri sukūrė jau du trumpus filmukus. Ir asmeniškai su mažuoju broliuku susuko ir išsiuntė trumpą filmuką Nepriklausomybės dienos konkursui. O pastarosiomis dienomis prie to paties jaunimo klubo įsteigė visuomeninę verslo mokyklą.

Ir beveik tiek pat galima būtų pasakyti apie kiekvieną iš penkių, nešusių nuotraukas. Ir jie – nereikalingi? – Tokius išskėstomis rankomis priims JAV ir Vokietija, Danija ir Prancūzija, - bet mums jie - „nereikalingi“...



Pabaigai dar apie įvairių „žinovų“ pastabas dėl akcijos dalyvių „neetiško“ stovėjimo šventoriuje. – Jos nepagrįstos, nes:

Eitynių pradžia VIEŠAI buvo paskelbta nuo bažnyčios, ir tam leidimą iš klebono turėjo gauti organizatoriai (ar gavo?);

Nebuvo nurodyta su kuom ateiti negalima;

Nuotraukose - neuždrausti daiktai su gerais ir šviesiai bei tauriais simboliais, kurie jungia tautas;

Ant daiktų pavaizduoti simboliai sutinkami net ir Jeruzalėje, ant Kristaus kapo koplyčios vidinių sienų, todėl tai negalėjo sudaryti nepatogumų Bažnyčiai;

Iš vakaro jaunuoliai buvo atėję į bažnyčią įspėti kunigo, tačiau nieko nepavyko rasti;

Bent du sulaikytieji yra krikščionys, Rymo katalikai, krikštyti, komunikuoti, dermavoti, žinantys maldas;

Nuotraukas laikę jaunuoliai – bent keli iš jų – norėjo dalyvauti pamaldose, tik rankose laikomų daiktų dydis trukdė eiti į vidų.


O jei kažkas mano, jog bažnyčia nėra atvira net savo priešams, ir joje ar šventoriuje galima būti tik gavus kunigo leidimą, - tokiam būtų galima patarti prašyti jaunimo pagalbos, - manytume, atsirastų norinčių pabudėti prie visų keturių bažnyčios vartų, ir neįleisti nė vieno žmogaus – net į pamaldas – be kunigo atskiro leidimo. – Bet tai, manytume, nebūtų gerai nei kunigui, nei bažnyčiai, nei tikintiesiems...



Ir visai pabaigai – keli sakiniai iš (http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/respublikos_redakcijos_skiltis/tolyn_nuo_tikrosios_vasario_16osios/):

1918 m. vasario 16-ąją 20 vyrų pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Štai kaip „RESPUBLIKOS“ dienraštyje, 2010 02 17 numeryje, straipsnyje „Tolyn nuo tikrosios Vasario 16-osios“, - štai kaip apie tuos vyrus rašoma:

Juos įžeistų dabartinis mūsų klausimas: “Ar Briuselis leido?” Įžeistų pasakymas: “Briuselis to ar ano neleidžia”. Arba pasakymas: “Reikia suderinti su Briuseliu”. Arba su amerikiečiais. Arba su Roma ir romais.

Kodėl įžeistų? Nes 1918-ųjų signatarai, Pilies gatvėje pasirašę Vasario 16-osios aktą, šio veiksmo su niekuo nederino. Tik su savimi.“ (...)

„(...) Vasario 16-osios akto signatarai, tie 20 vyrų, leido sau išdrįsti. Leido sau nebijoti. Buvo išdidūs. Todėl neklausinėjo Vokietijos, ar lietuviams leidžiama turėti nacionalinę valstybę. Neklausinėjo Rusijos, ar mūsų atkurtąją valstybę kada nors pripažins. Neklausinėjo Lenkijos, ar leidžiama posėdžiauti Vilniuje. Neklausinėjo Vakarų, ar 20 lietuvių akibrokštas nepakenks jų tarptautiniams santykiams ir Europos žemėlapiui.

Jie nieko neklausė leidimo ar pritarimo.
Jie leido sau. Ir pritarė sau. Buvo savaip nemandagūs. Savaip chamiški. Nes leido sau iškelti į paviršių pasaulio palaidotą, nutrintą Lietuvą. Pasakyti iš Pilies gatvės - štai ji! Žiūrėkite! Štai ji! Menanti karaliaus Mindaugo laikus. Nors pasaulis tokio karaliaus jau neprisimena. Nieko baisaus. Priminsime. Štai ji! Lietuva. Vėl nepriklausoma.“

(...) Nes šie 20 išsimokslinusių inteligentų neturėjo svarbiausio trūkumo. Vergo sindromo. Bet turėjo svarbiausią pranašumą. Asmeninę drąsą ir istorinę atmintį. Galų gale buvo kuriantys romantikai. Ne tie. Verkšlenantys ir parsiduodantys.
(...) Tokie nesame dabar. Po 92 metų ar 20 metų. Į Lietuvą atšliaužia vergo sindromas. Kasmet stiprinamas. Jei valstybės valdžia kalba, kad jai Briuselis leidžia-neleidžia, tokia valstybė jau turi vergo sindromą. O vergas nėra laisvas. Todėl vergo valstybė nėra visiškai nepriklausoma. Veikiau buveinė, kur gyvena vergai.“

(...) Mes praradome tą 20-ies intelektualų “chamizmą” - plaukti prieš srovę. Plukdyti tikrai nepriklausomos valstybės viziją.“


Ir vis tik kai kas neprarado... Netapo vergais... Neparsiduoda... – Garbė jiems!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą