2010 m. gegužės 4 d., antradienis

Teisinė įvykių Klaipėdoje, 2010 02 16, pusė



Taigi, - galimai buvo pažeisti visa eilė įstatymų, o ypač Nacionalinio Saugumo pagrindų įstatymas. O jis – aukščiau kitų. – ir 2010 vasario 16 dalyvių teisinis vertinimas parodys – teisinė ar ne mūsų valstybė. Tinkama gyventi ar ne, reikia grįžti į ją ar išvažiuoti, veikia įstatymai ir teismai, ar neveikia. Veikia Konstitucija ar ji – tik dekoracija (rekvizitas)...

Jei Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymo nuostata buvo pažeista – buvo trukdoma piliečiams užtikrinti „tautinių vertybių saugojimą ir pasiryžimo ginti Lietuvos laisvę ugdymą“, tai turėtų būti pritaikyta baudžiamoji atsakomybė kaltiesiems, tame tarpe ir policininkui. Maža to, - įvykis išryškino ir kitą skaudulį – netinkamą Seimo darbą, netinkamą įstatymus ruošiančių kvalifikaciją. Ir nepakankamą policininkų išprusimą: įstatyme, draudžiančiame nacistinių (o ir sovietinių) simbolių naudojimą nėra nurodytas nei tų simbolių sąrašas, nei aprašas, nėra nei tų simbolių aprašymo – išvaizdos, dydžio, spalvos ir intensyvumo, proporcijų, dydžių santykio, pokrypių bei kt.. Todėl teisiškai toks įstatymas neturėtų būti pripažintas veikiančiu.

Bet ir be aprašymo pakanka vidurinio išsilavinimo, kad bent bendrais bruožais atskirti nacistines svastikas nuo kitų. – Galų gale, juk įstatymas kalba apie nacistinių simbolių, tame tarpe ir nacistinės svastikos – naudojimą. Ir ne piliečio problema, jog policininko darbui buvo priimtas žmogus, kurio išsilavinimas galimai neprilygsta nė 10 klasės žinioms. Ir čia negalima būtų teisintis, jog „buvo skambutis - skundas“, ar kad reikėjo „išsiaiškinti“...

Tam policininkui ir mokamas atlyginimas, jog atvykes į viešą vietą suimti nudisto, pamatęs vienintelį, bet pilnai apsirengusį žmogų, policininkas su juom tik pasisveikintu ar paklaustų, ar tas žmogus „kitų nematė“.

Nes pagal nacistines svastikas draudžiantį įstatymą sulaikyti svastikomis nešiną žmogų tolygu sulaikyti bet kurią moterį „už prostituciją“. – Kaip ir svastikų atveju, moters beveik visi atributai atitinka prostitutės atributus, - suėmimui pagrindas yra. – Juk tai įžeidžia tiek moteris, tiek tuos, kurie dabar tai skaito. Galima ir daugiau surasti analogijų, - gal net dar skaudesnių. Todėl tokia argumentacija nėra tinkama, - juk privalo policininkas turėti nors minimalias žinias, nebekalbant jau apie įstatymų bei su jais susijusių subjektų ir objektų žinojimą. Ar bent jau žinojimą įstatymo, pagal kurį vykdomas sulaikymas. – Juk negalima nei iš moralinės, nei teisinės, nei iš finansinių kaštų pusės sulaikyti bet ką dėl bet ko – „paskui išsiaiškinsime“... Jei yra pageidaujančių – mes galime atlikti eksperimentą ir paprašyti paskambinę į tą patį skyrių sulaikyti mokinį, nešiną geometrijos vadovėliu – irgi daug tiesių, kampų, laužtinių. – Pažiūrėsime, ar sulaikys.

Arba sulaikyti kad ir policijos komisaro žmoną už prostituciją... – be priežasties, kaip ir svastikų atveju – tik išsiaiškinimu. Manau, padorią moterį įžeistų net ir policijos pareiškimas ar patvirtinimas, jog ta moteris „prostitucija neužsiima“.

O pasiteisinimas sulaikius „išsiaiškinimui“, „pagal skambutį, skundą“ – mus grąžina į sovietinius teisinio nihilizmo laikus. Kad to neįvyktų, visi tame dalyvavę turėtų būti nubausti.

Pasiteisinimas dėl sulaikymo „išsiaiškinimui“ – tai tas pats. – Tai atlikti policininkas turėjo vietoje ir nedelsdamas. – Jei trūksta elementarių ar būtinų tinkamam įstatymo vykdymui žinių, policininkas neturėtų taip atvirai demonstruoti savo nemokšiškumo, ir galėjo bent dalyvių paklausti prieš sulaikydamas. Jei atvirai, - tai greičiausiai buvo ne nemokšiškumas, bet nusikalstamas įstatymų bei normų pažeidimas nuolaidžiaujant telefoninei teisei. Tai, savo ruožtu, turėtų būti kvalifikuojama kaip korupcijos rūšis. Maža to, - tai buvo dalyvavimas šmeižime.

Ir dar. – Nacionalinio Saugumo Pagrindų Įstatymas numato piliečiams pareigą visomis jėgomis ginti nacionalines vertybes, t.y., galimai atsiranda PAREIGA net ir muštis, naudojant pagalbines priemones, priešinantis neteisėtiems policininkų ar kitų asmenų reikalavimams. – Įdomu gauti žinančių žmonių argumentuotą komentarą dėl tokių veiksmų panaudojimo.

Dabar gi dėl šmeižimo, nekvalifikuotų policininko veiksmų ir to pasekoje pažeistų įstatymų, buvo pažeistos Konstitucinės sulaikytųjų teisės (lygybės, demonstracijos), sutrukdyta dalyvauti valstybiniame renginyje, padarytos moralinė, dvasinė ir psichinė traumos. – Juk vienas dalykas, kai puola pašlemėkai, ir visai kitas, kai policija pašlemėkų nepastebi, kai suima dėl patriotiškumo ir pilietiškumo parodymo... – Ir tai – valstybės GĖDA. – Ją padariusieji turi būti nubausti.

Bet tai dar ne viskas. – Teisme teisėja atrodė beveik beviltiškai, - tik neaišku, ar vėl suveikė telefoninė teisė, ar pritrūko kvalifikacijos, ar įvykio supratimo. – Buvo klausinėjama tokių dalykų – kas pagamino plakatus, kas organizatorius... – Toks įspūdis, jog mintinai cituojamas sovietinis 30 metų senumo filmas apie liaudies priešų demaskavimą.

Paprastai sakoma – „nenorėčiau mokyti“, arba „gal nederėtų mokyti“... Užteks kvailų reveransų ir vapėjimo, - mūsų teisinė sistema dažnai daro įspūdį, jog tiek teisingumas, tiek kvalifikacija ar teisinis išmanymas tik imituojami. Todėl reikia pasakyti tiesiai: teisėjai derėjo peržiūrėti pateiktas nuotraukas, ir sau tyliai atsakyti į klausimą – kas yra „NACISTINĖS“ svastikos. Ir tik nustačius, jog tai – neabejotinai nacistinės svastikos, - buvo galima pradėti tikslinti aplinkybes baudos dydžiui nustatyti, - kas organizavo, kas gamino, kiek žmonių dalyvavo, kas ką pažįsta ir pan.. Ir tai nėra tik teisėjos reikalas, - viskas, kas vyksta šioje valstybėje – MŪSŲ VISŲ reikalas.

Todėl, nepaisant ganėtinai geranoriško teisėjos požiūrio į bylą, toks bylos nagrinėjimas tapo panašus į farsą.

Juolab, kad buvo pateikti raštiški kultūros ministerijos patvirtinimai, jog nuotraukose, kuriuos nešė jaunuoliai, atvaizduoti muziejų eksponatai ir registruota skulptūra, kurie yra mūsų paveldo dalis, ir kurių paskirtis – plėsti viešąjį pažinimą. Ir nurodytos datos, kuriomis datuojami nuotraukose atvaizduoti daiktai – trys XIII amžiaus, ir skulptūra 1928-1932 gamybos. Nežinoti, jog tuo metu nacistinės Vokietijos nebuvo – nepateisinamas nemokšiškumas ir tamsumas. Nebekalbant apie versiją, jog teisėja pagalvojo, kad nurodymą XIII a. pagaminti žiedus su svastikomis davė Hitleris. Žinoma, galima naudoti ir versiją, jog teisėja buvo veikiama ir „telefoninės teisės“. – Kitaip paaiškinti tai, kad byla nebuvo nutraukta iškart, niekaip neįmanoma. Tuo labiau paaiškinti bylos nagrinėjimo atidėjimą dviems mėnesiams – iki gegužės. – Bet kuriuo atveju tokiai teisėjai, tikėtina, trūksta pilietiškumo. Ar gali toks žmogus užimti tas pareigas? Ar Prezidentei nebus įdomu sužinoti apie tai, - juk prezidentė atsakinga, berods, už šios teisėjos darbą? O ką pasakys kolegos teisėjai? – Ar klaniniai interesai aukščiau teisingumo net ir teisėjams? – Tokiu atveju kiek ilgai piliečiai toleruos tokius žmones ir „telefoninę teisę“?

Tik įdomu, - galimai skambinusieji teisėjai norėjo atitempti laiką dėl baimės kovo 11 sulaukti dar didesnio tautos paveldo demonstravimo, ar bandė atitempti laiką dėl to, jog mato, kokios problemos jiems ir jų klapčiukams iškilo? Bet:


Nebeužtvenksi upės bėgimo,

Norint sau eitų ji pamažu;

Nebsulaikysi naujo kilimo,

Nors jį pasveikint tau ir baisu.


Maironis, „Nebeužtvenksi upės“










Pabaigai dar norėtųsi atkreipti dėmesį į skundų nepagrįstumą - dėl nepaparastai didelio ir vis didėjančio pastaruoju metu teismų apkrovimo, dėl kurio šie nebespėja dirbti:

Teismai niekada ir nespės nuodugniai nagrinėti bylų, -

Kai teisėjas net vidurinės mokyklos kurso gerai nežino (nežino, kas yra nacistinės svastikos);

Kai teisėjas nesiruošia byloms (bent apie nacizmą ir nacistines svastikas bei kitą simboliką internete – pakankamai daug mežiagos);

Kai teisėjas nesilaiko įstatymų – priimti sprendimą per nustatytą terminą;

Kai teisėjas nepasitiki valdžios institucijomis ir nemoka naudotis jų pateiktomis pažymomis;

Jei teisėjas nepakankamai nusimano teisėje;

Jei teisėjas sprendimus priima, atsižvelgdamas į kieno nors nuomonę;

Jei teisėjas nėra principingas;

Jei teisėjas valdomas telefonine teise;

Jei teisėjas nesivadovauja įstatymais ir teise;

Ir jei prezidentas bei kiti atsakingi dalyviai neatlieka savo pareigos, pro pirštus žiūri į pažeidimus, klaninius ir asmeninius intresus kelia aukščiau pareigos (skiria teisėjus ir atlieka jų veiklos priežiūrą Prezidentas)...

Bet didžiausia bėda, - kad mūsų istorijos institutai ir istorikai, kuriems skiriamos pakankamai didelės lėšos, - kaip ir kultūros-švietimo įstaigos, - galimai neatlieka savo funkcijų pilnai. Ir jiems jų darbas – galimai tik pingų šaltinis. Ne pomėgis, ne aistra. – Nei mūsų valdininkai, nei – tuo labiau – paprasti žmonės nežino daugiau, nei mums leido sužinoti Komunistinė Sovietų sąjunga ir Merovingių melas, pagal kuriuos mes – NIEKAS.



P.S. – O Vilniuje kažkodėl tos pačios nuotraukos neužkliuvo. – Gal reikėtų peržiūrėti visų su tuo 2010 m. vasario 16-osios įvykiu susijusių Klaipėdos pareigūnų išsilavinimą, padėtį ir tinkamumą darbui


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą