Vasario 16-osios staigmenos

Tauta atbunda. – Jaunimas

2010 m. Vasario 17-ą dieną visa Lietuva buvo kaip sujudintas skruzdėlynas – Klaipėdoje kažkas ĮVYKO. Bet kas – nežino tiksliai niekas.

Tai kas gi įvyko?

– Jei trumpai, tai buvo suimti keturi jaunuoliai, su svastikomis papuoštais stendais dalyvavę Lietuvos valstybės atkūrimo šventėje ir eisenoje. Ir vienas iš jų – Garždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinys Saulius Balčiūnas, dar žinomas ir kaip dviračių meistras, ir kaip roko grupės „Draugai“ būgnininkas, ir kaip pianistas, ir t.t.. Jam, kaip ir kitiems trims, surašyti protokolai, o po poros savaičių Klaipėdoje įvyks jų teismas. Jaunuoliai kaltinami pažeidę LR ATPK 188/18 str., - neva nešė plakatus, kuriuose buvo „nacistinės Vokietijos simboliai“. – Tai turėtų būti pamoka... – Tik kam?

Taigi, Vasario 16-oji. Klaipėda. Organizuotas formalus valstybės atkūrimo dienos paminėjimas. Organizatoriai, matyt, dirbo už pinigus, - ne „iš idėjos“. Ir dirbo, ko gero, blogai. – Buvo numatytos pamaldos bažnyčioje, iš kur žmonės , kariuomenės orkestras ir kiti išžygiavo į Atgimimo aikštę. Bet bažnyčios prieigos nenuvalytos, pėstieji ir automobiliai klampojo per purviną sniegą. – Viskas, kaip įprasta Lietuvoje?

Tačiau ne!. Vis daugiau žmonių pradeda domėtis mūsų šalies istorija. – Ir ne tik užsieniečiai.

Bet jaunimo tarp besidominčių kol kas yra lyg ir nedaug. Tuo labiau nustebino žemaičių kraštas (Ir vėl Žemaičiai!), klaipėdiečiai. - Pagaliau jaunimui, matyt, nusibodo savęs menkinimas. Jie PATYS atėjo į šventę. Ir ne tuščiomis, - su Lietuvos paveldo pavyzdžiais:

Beje, - vienas iš jų – Simono Daukanto sesers vaikaitis. – Užaugo nauja šviesuolių ir Lietuvos kūrėjų karta?

Žmonės stebėjosi, nustebę žvalgėsi – vieni pyko, kiti domėjosi, dar kiti žavėjosi, - bet ABEJINGŲ NEBUVO. Ir tai – šaunu!

Ilgai nuo visų slėpta istorinė tiesa pagaliau išėjo į gatves!

Ir vis daugiau žmonės domisi savo ir savo šalies praeitimi – ne tik praeito ar užpraeito šimtmečio. – Pasirodo, ji kur kas senesnė ir turtingesnė. Ir ta istorija vienija, - tautas, šalis ir žmones. O to taip trūksta šiais laikais.

Šių metų Vasario 16-osios šventė Klaipėdoje parodė, kiek dar mažai žmonės žino apie savo šalies ir krašto praeitį, jos didingumą, savo kilmę, kalbą:

Kiniečiai pagrįstai didžiuojasi savo 3,5 tūkstančio metų istorija. Žydai – 5 tūkstančių. Tuo tarpu mūsų istorija, greičiausiai, siekia 7,6 tūkstančių metų. Tarp Kaltinėnų ir Laukuvos yra piliakalnis, kuriam, sakoma, pagal vokiečių mokslininkų tyrimą, jau apie 4 tūkstančiai metų. – O tada dar nė Romos imperijos, nė Antikinės Graikijos nebuvo. Beje, tas piliakalnis primena Uro zikuratą. – Žinantiems tai daug ką sako: Tai susiję su Akadais, ir siekia 5000 m. pr. m. e..

Bet grįžkime į Klaipėdą. Į Vasario 16-osios šventę. Ten, nors jaunimas šiais metais ir buvo šiek tiek pasiruošęs - dalijo atmintines, informacijos šaltinius ir nuorodas, - aiškiai matėsi, kiek labai žmonės domisi ir kiek

daug dar darbo šioje srityje turi žiniasklaida, ir koks tai neatrastas rinkos segmentas. – Juk dauguma stebėjosi, išgirdę, jog 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta Lietuvos Didžioji kunigaikštystė. Apie kitką – sudėtingesnius faktus - nė neverta kalbėti. Bet susidomėjimas – didelis. Todėl istorikai negali – tiesiog neturi teisės – atsilikti. Mums reikia praeities, nes kas žino praeitį, tas valdo ir ateitį. O mums jos - ateities - reikia. Ir labai!

Beje, - kai kurie menininkai jau ruošia įvairius gaminius su mūsų valstybės simbolika, teko matyti ir vieną kitą pavyzdį. – Galėsime eksportuoti ne tik prostitutes ir banditus. O ir investitorių kviestis nereikės. – Investitorių, pasiimančių pelną, o paliekančių fekalijas ir teršalus, ir truputį pinigų duonai su vandeniu.

Palinkėkime, kad tai taptų pradžia susitaikymo su savimi ir su savo šalimi. Kūrimo, - o ne griovimo, – PRABUDIMO pradžia.